Ivenčiaus valsčius
53°53′š. pl. 26°44′r. ilg. / 53.89°š. pl. 26.74°r. ilg.
| Ivenčiaus valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Ivenčius |
 Rusijos imperija
| |
| Minsko gubernija | Minsko apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Minsko apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1939) |
Minsko apskritis (1919–1920) Stolpcų apskritis (1920–1926) Valažino apskritis (1926–1939) |
Ivenčiaus valsčius (rus. Ивенецкая волость, lenk. gmina Iwieniec; iki XIX a. 8-ojo dešimtmečio Ivenčiaus-Starynkų valsčius, rus. Ивенецко-Старинская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Ivenčius.
Istorija redaguoti
Įkurtas XIX a. Rusijos imperijos Minsko gubernijoje.[1] 1926 m. valsčius priskirtas iš Stolpcų į Valažino apskritį.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 6876 | 746 kiemai [3] | 14 seniūnijų | 83 | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
- ↑ Dz.U. z 1926 r. nr 7, poz. 43
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 61 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)