Iveñčius [1] (arba Ivenecas, blrs. Івянец, rus. Ивенец) – miesto tipo gyvenvietė Baltarusijos vidurio vakaruose, Minsko srityje, prie Volmos (Isločės kairysis intakas, Nemuno baseinas), 50 km į vakarus nuo Minsko. Vyrauja maisto pramonė, medžio apdirbimas. Yra dailiosios keramikos fabrikas. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, statyti 1705 m., Šv. Aleksijaus bažnyčia, statyta 1907 m.

Ivenčius
blrs. Івянец, rus. Ивенец
      
Miesto centras
Ivenčius
Ivenčius
53°53′20″š. pl. 26°44′20″r. ilg. / 53.889°š. pl. 26.739°r. ilg. / 53.889; 26.739 (Ivenčius)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas Valažino rajonas
Įkūrimo data 1500
Gyventojų (2022) 3 912
Pašto kodas 222370 / +375 1772
Tinklalapis [1]
Vikiteka Ivenčius
Šv. Eufrosinijos cerkvė

Istorija

redaguoti

Ivenčiaus gyvenvietė minima nuo XV a. pabaigos.[2] XVI a. pradžioje pradėjo plėstis. 1500 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1522 m. minimas kaip LDK Minsko apskrities didikų Sologubų miestelis. XVI a. viduryje čia veikė kalvinistų bendruomenė, pastatyta bažnyčia, mokykla ir prieglauda, suteiktos miesto teisės. 1702 m. pastatytas pranciškonų vienuolynas, 1705 m. – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

Per 16541667 m. Abiejų Tautų Respublikos-Rusijos ir per 17001721 m. Šiaurės karus labai nuniokotas. XVIII a. antroje pusėje atsikūrė. Nuo 1793 m. miestelis priklausė Rusijos imperijai, XIX a. buvo miestelis ir palivarkas, Minsko srities Ivenčiaus valsčiaus centras.[3]

19211939 m. valdė Lenkija, nuo 1923 m. valsčiaus (gminos) centras. 1934 m. miestelis elektrifikuotas, 1936 m. išgrįstos gatvės, pastatyta nauja mokykla. 1938 m. pastatytas karinis aerodromas.[4] 1939 m. rugsėjo mėn. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui užimtas TSRS, priklauso Baltarusijai. 19401962 m. Ivenčiaus rajono centras.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1931 m. ir 2006 m.
1931 m. 2003 m. 2006 m. -
3 084 5 000 4 800 -

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Ivenčius. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 608
  3. Iwieniec. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 324 psl. (lenk.)
  4. Ivenčius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 418 psl.