Insu

Insu
殷
Įėjimas į Insu muziejų. Paminklas kinų raštui
Insu
Koordinatės	36°07′36″ š. pl. 114°18′50″ r. ilg.
Vieta	Kinija, Henanas
Plotas	414 ha
Istorija
Pastatytas	~XIV a. pr. m. e.
Sugriautas	~XI a. pr. m. e.
Laikotarpis	Šangų dinastija
Tauta	kinai
Informacija
Kasinėjimų datos	1928–1937, nuo 1950 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1114

Insu (kin. 殷墟, pinyin: Yīnxū) arba Inas – archeologinė vietovė rytų Kinijoje, Henano provincijoje, netoli Anjango miesto. Tai buvo vienas svarbiausių senovės Kinijos miestų, šalies sostinė Šangų dinastijos laikais.

Pasak „Bambuko analų“, valdant Šangų valdovui Pangengui, sostinė iš Jano (dab. Kufu) buvo perkelta į Beimengą, kuris tada pervadintas Inu (殷). Tuo tarpu „Didžiojo istoriko užrašuose“ teigiama, kad Pangengas sostinę perkėlė į Bo vietovę. Inas iškilo valdant Vudingui (XIII–XII a. pr. m. e.), kurio valdymo metais Šangų imperija pasiekė didžiausią klestėjimą. Karaliaus Džou (XI a. pr. m. e.) valdymo metais Šangų imperija žlugo, ją nugalėjo Džou dinastija ir sostinę perkėlė į Fenghao (prie dab. Siano). Ino miestas sunyko (V–VI a. šaltiniuose dar aprašomi jo griuvėsiai).

Anjango apylinkės pagarsėjo čia randamais „drakonų kaulais“ – Šangų laikais gydymui naudotais jaučio mentės kaulais arba vėžlio šarvais su įrašais. Šie įrašai yra senoviniai Šangų laikų kinų hieroglifai („orakulų kaulų raštas“) – seniausi kinų rašytiniai paminklai. Beieškant šių kaulų buvo atkastas Insu („In griuvėsių“) miestas. 1928–1937 m. kasinėjo Li Dzi vadovaujami archeologai – jie rado karališkuosius rūmus, keletą karališkųjų kapų, virš 100 tūkst. kaulų su įrašais. Nuo 1950 m. kasinėjimus vykdo Kinijos archeologijos institutas. Atkasti rūmai, dirbtuvės, kapavietės (ypač turtinga karalienės Fu Hao kapavietė), šventyklos, rasta bronzos dirbinių, karo vežimų liekanų.

2006 m. Insu vietovė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

• 
  Karo vežimai
• 
  Šangų metalo dirbiniai iš Insu
• 
  Bronzinis indas iš Fu Hao kapo
• 
  Kaulinė plokštė su senoviniais hieroglifais