Inkultūracija

Inkultūracija (angl. enculturation; dar kitaip inkultūrizacija) – kultūrinės antropologijos sąvoka, įvardijanti visą žmogaus gyvenimą trunkantį vyksmą, kai įsiliejama į visuomenės, kurioje gyvenama, kultūrą ir tampama jos kultūrinio tapatumo reiškėju. Tai socialinis, psichologinis ir pedagogoginis ugdymo vyksmas vaikystėje pasireiškiantis nesąmoningai, o suaugus – sąmoningai.^[1]

Ši M. J. Herskovitso įvesta sąvoką mažai skiriasi tiek nuo socializacijos, tiek nuo anksčiau įneštos akultūracijos sąvokos. Pirmoji yra kiek platesnė sociologijos sąvoka, daugiau dėmesio skirianti pritapimui visuomenėje, o pastaroji apima svetimų kultūrų įtaką asmenims ar jų grupėms.^[2]

Taip pat skaitykite redaguoti

Išnašos redaguoti

↑ M. J. Herskovits, Man and his works: The science of cultural anthropology, New York, 1949.
↑ Stonkuvienė, Irena, 1974 m. Augti Lietuvoje: ugdymo kaip inkultūracijos eskizai.

Literatūra redaguoti

Stonkuvienė, Irena, 2013 m. Augti Lietuvoje: ugdymo kaip inkultūracijos eskizai. Vilniaus universiteto leidykla. [1]

[1] M. J. Herskovits, Man and his works: The science of cultural anthropology, New York, 1949.

[2] Stonkuvienė, Irena, 1974 m. Augti Lietuvoje: ugdymo kaip inkultūracijos eskizai.

[1]

[2]