Atverti pagrindinį meniu

Vilniaus universiteto leidykla

Vilniaus universiteto leidykla
Žanrasleidyba
Pirmtakas (-ai)Vilniaus akademijos spaustuvė
ĮkurtaVilnius, Lietuvos didžioji kunigaikštystė (1575 (1575))
Įkūrėjas (-ai)Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
Centrinė būstinėUniversiteto g. 1, Vilnius, Lietuva
Svarbiausi darbuotojaidoc. dr. Arūnas Gudinavičius
(direktorius),
Savininkas (-ai)Vilniaus universitetas
Darbuotojų17
Tinklalapiswww.leidykla.vu.lt

Vilniaus universiteto leidykla – nuo 1575 metų veiklą tęsiančios Vilniaus universiteto leidyklos misija yra puoselėti modernias ir laiko patikrintas tradicijas. Pagrindiniai leidybos uždaviniai – mokslinių ir mokslo populiarinamųjų leidinių, periodinių, tęstinių mokslo darbų, vadovėlių, monografijų, žodynų, žinynų, bibliografinių rodyklių, plakatų, lankstinukų, kvietimų, skrajučių, vizitinių kortelių parengimas ir leidyba, autorių, sudarytojų, redaktorių įvairiais leidybos klausimais konsultavimas.

IstorijaKeisti

Dabartinė Vilniaus universiteto leidykla savo veiklą, kaip Vilniaus akademijos spaustuvė, pradėjo 1575 metais. Ją įkūrė didikas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, o spaustuvės valdymą pavedė jėzuitams. Radvilos XVI a. turėjo dvi spaustuves: Nesvyžiuje ir Brastoje. Pastaroji kaip tik ir buvo perkelta į Vilnių. Tiksli spaustuvės vieta nežinoma. Greičiausiai Lukiškėse, kur stovėję Radvilų rūmai. Vėliau ji galėjo būti perkelta į Šv. Jonų gatvę. 1576 m. gegužę pasirodė šios spaustuvės pirmasis leidinys – Petro Skargos knyga „Už Švenčiausiąją Eucharistiją prieš Cvinglio ereziją“. [1]

XVI a. knygų spausdinimas buvo nesudėtingas, spaustuvių įrengimai paprasti, inventorius nedidelis. XVII a. spaustuvės veikla išsiplėtė, padaugėjo darbuotojų, buvo išspausdinta vertingiausia to meto mokslinė literatūra. Akademijos spaustuvės ekonominė padėtis, palyginti su privačiomis, buvo išskirtinė, jos veiklą finansavo pasaulietinė visuomenė, Bažnyčia, mecenavo ir pats Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. 1597 m. spaustuvės taisyklėse minima, kad jis paaukojo 1000 guldenų raidėms išlieti bei kitai spaustuvės veiklai pagerinti.

XVIII a. viduryje spaustuvės veikla išplečiama nacionaliniu lygiu, per metus išspausdinama daugiau nei 50 leidinių. Vis dėlto jos darbą stabdė cenzūra, kontroliavusi ir knygų turinį, ir platinimą, apskritai – visą jų leidybą. Tiesa, spaustuvei yra pavykę išspausdinti necenzūruotų leidinių. Visuomeninis gyvenimas, pačios akademijos reformos turėjo įtakos, kad spaustuvė ėmė spausdinti įvairesnius leidinius, jų kiekis didėjo.

Akademijos spaustuvė leido ir mokslinę, ir grožinę literatūrą. Mokslinė literatūra – įvairių mokslo šakų tyrinėjimai, vadovėliai, žodynai, mokslo populiarinimo darbai ir kt. Grožinei literatūrai, be poezijos, prozos, buvo priskiriami ir proginiai kūriniai, didaktinė bei antikinė literatūra. Ano meto sąlygomis tokia produkcija leido akademijos spaustuvę lyginti su produktyviausiomis Vakarų Europos spaustuvėmis, joje buvo išspausdinta ir keliolika leidinių graikų, italų, prancūzų, vokiečių kalbomis.

Panaikinus Jėzuitų ordiną, nuo 1773 metų spaustuvė priklausė valstybės iždui, nuo 1785 - vietoj Akademijos įkurtai Lietuvos vyriausiajai mokyklai, nuo 1803 pervadintai į Vilniaus universitetą[2]. Vilniaus akademija savo veiklą tęsė iki XIX amžiaus pradžios, 1805 metų. Tada spaustuvė buvo parduota Juozapui Zavadskiui, jis tampa "Jo Imperatoriškojo universiteto tipografu". J. Zavadskis sukūrė tuo metu didžiausią ir moderniausią knygyną Vilniuje, jau 1809 metais garsėjusį lenkiškų knygų asortimentu[2]. Ši spaustuvė buvo pati geriausia ir didžiausia XIX a. vidurio lietuviškų knygų leidėja to meto Lietuvoje, ir nors su pertrūkiais veikė iki pat nacionalizacijos 1940 metais, tačiau spaudos draudimo metais (1864-1904) išgyveno sunkiausius laikus. 1866 m. Zavadskių spaustuvėje rasta daug lietuviškų knygų, dėl to iki 1869 m. generalgubernatoriaus nurodymu spaustuvės veikla iš viso buvo sustabdyta. Nuo 1869 m. veikla atsinaujino ir kasmet buvo spausdinama po 10-20 leidinių daugiausiai lenkiškai, rečiau rusų, lotynų kalbomis.

Panaikinus lietuvių spaudos draudimą ir XX a. pradžioje prasidėjus tautiniam atgimimui, susiformavo didelė lietuviškų knygų paklausa, o tai leido Zavadskių spaustuvei vėl suaktyvinti veiklą ir tapti pajėgiausia XX a. pradžios spaustuve. 1909 m. Zavadskių spaustuvėje atsirado rotacinė spaudos mašina, pirmieji linotipai, kas leido atsisakyti rankinio raidžių rinkimo. 1913 m. spaustuvė turėjo 12 spausdinimo mašinų ir du linotipus, joje dirbo per 50 darbininkų [3]. Kasmet išspausdindavo apie 30-40 knygų ir po keletą periodinių leidinių. Zavadskiai atidarė ir knygyną, kuris turėjo net lietuviškos spaudos skyrių. Vilniui tapus Lenkijos dalimi Zavadskių spaustuvė dirbo toliau, kol 1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir Vilnių, kaip ir visos kitos leidybinės įstaigos, spaustuvės ir knygynai buvo nacionalizuota ir perduota Tiesos redakcijai. Per 1941–1943 m. nacių okupacijos laikotarpį Vilniaus universitetas išleido 11 mokslinių leidinių[4], dažniausiai juos spausdindavo tuometinėje Vilniaus „Švyturio“ spaustuvėje. Lietuvą vėl okupavus Sovietų Sąjungai, 1955 m. Tiesos redakciją sujungus su Sovetskaja Litva spaustuve, naujoji įmonė buvo pavadinta LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuve, tačiau spausdino ir knygas. [5] Minima[2], kad 1960 metais Vilniaus universiteto leidykla turėjo Sovietų Lietuvos vyriausybės suteiktas leidybos teises ir leido mokomąją literatūrą, mokslinių konferencijų medžiagą.

Iki 1990 metų dabartinė Vilniaus universiteto leidykla veikė kaip Vilniaus universiteto redakcinis-leidybinis skyrius. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1997 metų gegužės 19 d., Vilniaus universiteto leidykla buvo transformuota į uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus universiteto leidykla“. Tuo metu [1997] VU leidyklos vizija buvo tapti geriausia mokslo ir švietimo literatūros srityje, modernizuoti darbus, leisti elektronines knygas, interaktyvius leidinius.[6]

2003 metais jos juridinis statusas buvo pakeistas į viešąją įstaigą. 2011 metas įvykdžius reformą atsirado dvi leidyklos: VšĮ „Akademinė leidyba“ ir Vilniaus universiteto padalinys „Leidybos direkcija“. Nuo 2017 metų šis Vilniaus universiteto padalinys vėl veikia Vilniaus universiteto leidyklos pavadinimu.

Žinomiausi autoriaiKeisti

Kęstutis Glaveckas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Kęstutis Strupas, Gražina Drąsutienė, Grigorijus Potašenko, Dalia Čiočytė, Regina Rudaitytė, Vladas Žukas, Eugenija Ulčinaitė, Dalia Dilytė, Genovaitė Raguotienė, Vitas Labutis, Vytautas Juozapas Mažiulis, Vladas Vitkauskas, Vanda Zaborskaitė, Vytautas Kardelis, Audinga Peluritytė-Tikuišienė, Vaclovas Dargužas, Jonas Palionis, Natalija Arlauskaitė, Česlovas Kalenda, Pavelas Ivinskis, Marius Povilas Šaulauskas, Zenonas Norkus, Arvydas Šliogeris, Arūnas Mickevičius, Evaldas Nekrašas, Rita Šerpytytė, Viktorija Daujotytė, Vygintas Bronius Pšibilskis, Alfredas Bumblauskas, Zenonas Butkus, Kazys Ambrozaitis, Aldona Bartusevičienė, Mykolas Michelbertas, Rimvydas Laužikas, Arvydas Pacevičius, Domas Kaunas, Gintautas Vėlius, Algirdas Jakubčionis, Virginija Jurėnienė, Osvaldas Janonis, Zenona Atkočiūnienė, Žygintas Pečiulis, Audronė Glosienė, Birutė Butkevičienė, Vaclovas Lakis, Pranas Žilinskas, Feliksas Orliukas, Dalia Šatkovskienė, Leonas Jovaiša, Benediktas Juodka, Leonas Simanauskas, Birutė Galinienė, Stanislovas Martišius, Rimvydas Skyrius, Robertas Mokrikas, Remigijus Čiegis, Juozas Ruževičius, Birutė Vengrienė, Dalia Marcinkevičienė, Laimutė Žalimienė, Gražina Gudaitė, Algimantas Valantiejus, Lauras Bielinis, Raimundas Lopata, Vytautas Radžvilas, Alvydas Jokubaitis, Jūratė Novagrockienė, Jevgenij Machovenko, Gintaras Beresnevičius, Povilas Gylys, Ramūnas Vilpišauskas, Gintaras Švedas, Aldona Šiurkutė, Gintautas Valickas, Ainė Ramonaitė, Vincas Būda, Kęstutis Kilkus, Vaclovas Ščemeliovas, Meilutė Kabailienė, Vytautas Juodkazis, Giedrė Beconytė, Arūnas Bukantis, Juozas Paškevičius, Gediminas Motuza, Gintautas Tamulaitis, Juozas Vidmantas Vaitkus, Juozas Rimantas Lazutka, Osvaldas Rukšėnas, Gintautas Brimas, Rimantas Stukas, Sigita Lesinskienė, Eugenijus Lesinskas, Dainius Pūras, Ruvinas Ptašekas, Aurelija Vaitkuvienė, Povilas Plevokas, Jonas Naujalis, Alina Pūrienė, Pranas Kaltenis[7].

Mokslo periodikaKeisti

Leidykla yra 37 humanitarinių, socialinių mokslų, biomedicinos srities, fizinių ir tarpdisciplininių recenzuojamų mokslo žurnalų leidėjas arba leidybos partneris.

Humanitarinių mokslų srities mokslo periodika:

  • Acta Museologica Lithuanica. 2013 m. įkurtas tęstinis recenzuojamas leidinys, nagrinėjantis muziejų istorijos, rinkinių valdymo, metamuzeologijos, ekspozicijų ir parodų rengimo, paveldo komunikacijos, skaitmeninių technologijų taikymo, edukacijos, vadybos ir politikos klausimus.
  • Acta Orientalia Vilnensia. Nuo 2000 m. leidžiamas tarptautinis periodinis recenzuojamas leidinys anglų kalba, spausdinantis empirines, teorines ir istorines studijas apie Indijos subkontinentą, Viduriniuosius Rytus, Centrinę Aziją, Tolimuosius Rytus ir Pietryčių Aziją.
  • Archaeologia Lituana. 1999 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, nagrinėjantis archeologijos istorijos ir metodologijos klausimus bei skelbiantis Baltijos regionui reikšmingus archeologinių tyrimų duomenis.
  • Baltistica. Įkurtas 1958 m. Publikuoja įvairių kalbų sinchroninius ir diachroninius, taip pat ir tarpkalbinių aspektų, tyrimus.
  • Kalbotyra. 1958 m. pradėtas leisti recenzuojamas žurnalas, publikuojantis įvairių kalbų sinchroninius ir diachroninius, taip pat ir tarpkalbinių aspektų, tyrimus.
  • Lietuvos istorijos studijos. 1992 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis straipsnius apie Lietuvos praeitį, jos istorinę raidą, lietuvių tautos valstybingumą, materialinės ir dvasinės kultūros raidą, jos sąveiką su kitomis tautomis, vietą pasaulio civilizacijoje.
  • Lietuvių kalba. Įkurtas 2007 m. Publikuoja fonetikos ir fonologijos, morfologijos ir sintaksės, leksikos ir diskurso, semantikos ir pragmatikos tyrimus.
  • Literatūra. 1958 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis straipsnius apie Lietuvos ir užsienio literatūrų ir kultūrų tyrimus.
  • Problemos. 1968 m. įkurtas recenzuojamas filosofijos žurnalas, skelbiantis akademinius straipsnius, knygų recenzijas ir akademinio gyvenimo kroniką. Registruotas Scopus nuo 2002 m., Web of Science nuo 2005 m.
  • Respectus Philologicus. Įkurtas 1999 m.Publikuoja lingvistikos, literatūros naratyvų ir kontekstų problematikos, reklamos diskurso paveikumo, vertimo teorijos ir praktikos, audiovizualinius tyrimus.
  • Slavistica Vilnensis. 1997 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis paleoslavistikos, baltų ir slavų kalbų sąsajų, LDK kalbų, kultūrų ir raštijos, slavų kalbų istorinės gramatikos bei bendrinių kalbų raidos, lyginamosios, tipologinės ir kontrastyvinės slavų kalbų gramatikos, slavų dialektologijos, etnolingvistikos ir kultūros tematikos straipsnius.
  • Vertimo studijos. 2008 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis straipsnius įvairiomis vertimo temomis.

Socialinių mokslų srities mokslo periodika:

  • Acta Paedagogica Vilnensia. 1991 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, gvildenantis teorinius ir metodologinius švietimo ir ugdymo bei švietimo politikos ir kultūros analizės klausimus.
  • Baltic Journal of Political Science. 1999 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, nagrinėjantis archeologijos istorijos ir metodologijos klausimus bei skelbiantis Baltijos regionui reikšmingus archeologinių tyrimų duomenis.
  • Ekonomika. 1960 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, nagrinėjantis šiuolaikinės ekonomikos, sektorinės situacijos ir verslo plėtros strategijos vietos ir užsienio rinkose klausimus centrinės ir rytų Europos šalių ekonominio vystymosi kontekste.
  • Informacijos mokslai. 1994 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, nagrinėjantis informacijos ir žinių visuomenės, žinių vadybos, organizacijos komunikacijos vadybos, kultūros tyrimų, žiniasklaidos ir naujųjų medijų, globalios ir tarpkultūrinės komunikacijos, mokslotyros klausimus. Registruotas Scopus nuo 2018 m.
  • Knygotyra. Nuo 1961 m. leidžiamas, atviros prieigos, recenzuojamas tarptautinis žurnalas, skirtas tarpdisciplininiams spausdintinių ir skaitmeninių leidinių tyrimams, apimantiems knygos ir periodikos istoriją, istoriografiją ir kultūrą, tradicinę ir skaitmeninę leidybą, skaitymo, rašytinių medijų komunikacijos, spausdintinio ir rankraštinio paveldo problemas. Registruotas Scopus nuo 2018 m.
  • Kriminologijos studijos. 2014 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis kriminologijos tematikos straipsnius.
  • Organizations and Markets in emerging economies. Įkurtas 2010 m. Publikuoja tyrimus apie naujus organizacinių ir rinkos tyrimų aspektus besivystančios ekonomikos šalyse.
  • Politologija. 1989 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas Scopus nuo 2012 m.
  • Psichologija. 1962 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas („Psichologija“ – nuo 1980 m.), publikuojantis straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis.
  • Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. (STEPP). 1997 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis šių dienų visuomenės ir kultūros pokyčių, socialinės teorijos raidos bei besikeičiančios sociologijos savivokos tematikos straipsnius.
  • Teisė. 1957 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis teorinius ir praktinius teises tematikos straipsnius.
  • Transformations in Business and Economics. Įkurtas 2002 m.Publikuoja verslo, ekonomikos, rinkos aplinkos ir jos plėtros tyrimus.
  • Žurnalistikos tyrimai. 2008 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis žurnalistikos ir medijų studijų tematikos straipsnius.

Biomedicinos mokslų srities mokslo periodika:

  • Lietuvos chirurgija. 1993 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis mokslinius Lietuvos ir užsienio autorių chirurgijos srities straipsnius.

Fizinių mokslų srities mokslo periodika:

  • Baltic Journal of Modern Computing. Įkurtas 2008 m. Nagrinėja kompiuterių mokslo, programų inžinerijos, informacinių technologijų, informacinių sistemų, kompiuterių inžinerijos, kompiuterių didaktikos ir susijusių disciplinų klausimus.
  • Lithuanian Mathematical Journal. Įkurtas 1961 m. Publikuoja tikimybių teorijos ir statistikos, diferencialinių lygčių (teorija ir skaitiniai metodai), skaičių teorijos, finansinės ir aktuarinės matematikos, ekonometrijos tyrimus.
  • Modern Stochastics: Theory and Applications. Įkurtas 2014 m. Publikuoja šiuolaikinius stochastikos tyrimus.
  • Nonliner Analysis: Modelling and controll. Įkurtas 2007 m. Publikuoja netiesinių procesų ir reiškinių, įskaitant gamtos reiškinių netiesinio modeliavimo, tyrimus.
  • Lietuvos matematikos rinkinys. Įkurtas 1961 m. Publikuoja įvairių matematikos sričių straipsnius.

Tarpdisciplininė mokslo periodika:

  • Informatica. Įkurtas 1990 m. Publikuoja matematinių simuliacijų ir optimizacijos, atpažinimo ir kontrolės, programavimo teorijos ir sistemų, automatizavimo sistemų ir elementų tyrimus.
  • Informatics in Education. Įkurtas 2002 m. Publikuoja informatikos ir edukologijos sričių tyrimus.
  • Olympiads in Informatics. Įkurtas 2007 m. Publikuoja tyrimus apie informatikos mokymą ir mokymąsi rengiant olimpiadas ir konkursus.
  • Religija ir kultūra. 2004 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis religijos fenomeno bei religijos ir kultūros santykio tyrimų, integruotai apimančių religijotyrines, religijos filosofijos ir etc. disciplinas, tematikos straipsnius.
  • Sociologija. Mintis ir veiksmas. 1997 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis šių dienų visuomenės ir kultūros pokyčių, socialinės teorijos raidos bei besikeičiančios sociologijos savivokos tematikos straipsnius.
  • Verbum. 2010 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas, publikuojantis germanų, romanų ir slavų lingvistikos bei edukologijos tyrimų tematikos straipsnius.

Narystė organizacijoseKeisti

  • Lietuvos leidėjų asociacija
  • Lietuvos mokslo periodikos asociacija
  • Lietuvos akademinių leidyklų asociacija
  • Crossref narė
  • Europos universitetų leidyklų asociacija

DirektoriaiKeisti

Iki XVII a. vidurio apie spaustuvės vadovus beveik visai nėra žinių. Žinoma, kad spaustuvei vadovavo prefektai, skiriami iš jėzuitų, jiems padėjo pavaduotojai – socijai. Spėjama, kad pirmasis prefektas – Petras Skarga. Vėliau vadovavo Pilypas Vidmantas, Valentinas Ruskovijus. Kiek neigiamas akademijos vadovų požiūris į spaustuvę, nuolatiniai finansiniai rūpesčiai lėmė, kad prefekto pareigos nebuvo patrauklios – priešingai, jų buvo vengiama.


XVII – XVIII a. spaustuvės prefektai

  • Jonas Chodzinskis (1642–1644)
  • Kristupas Venslavovičius (1644–1645)
  • Jokūbas Pazurkevičius (1645–1651)
  • Danielius Račinskis (1651–1654)
  • Mykolas Dambrovskis (1654–1665)
  • Mykolas Telševskis (1665–1666)
  • Mykolas Dambrovskis (1666–1673)
  • Andrius Filipovičius (1673–1676)
  • Mykolas Dambrovskis (1676–1677)
  • Steponas Visockis (1677–1680)
  • Kazimieras Kelpša (1680–1682)
  • Steponas Visockis (1682–1684)
  • Georgas Berentas (1684–1686)
  • Jonas Markvartas ( 1686–1687)
  • Konradas Terpilovskis (1687–1688)
  • Juozas Rimgaila (1688–1691)
  • Georgas Berentas (1691–1693)
  • Kazimieras Staniulis (1693–1696)
  • Petras Puzinas (1696–1706)
  • Jonas Narbutas (1706–1710)
  • J. Skirmantas (1710–1712)
  • Aleksandras Kulieša (1712–1720)
  • Motiejus Karvackis (1720–1732)
  • Aleksandras Kirkoras (1732–1734)
  • Teodoras Aucepius (1734–1735)
  • Aleksandras Kirkoras (1735–1742)
  • Pranciškus Kruševskis (1743–1749)
  • Stanislovas Haslovskis (1749–1758)
  • Pranciškus Paprockis (1758–1763)
  • Aleksandras Januškevičius (1763)
  • Vincas Veževičius (1763)
  • Pranciškus Sokulskis (1764–1765)
  • Kazimieras Naruševičius (1765–1766)
  • Martynas Počobutas (1767–1769)
  • Jonas Ševaljė (1769–1770)
  • Jokūbas Linkenhejeris (1770–1773)


XIX a. spaustuvės vadovai

  • Juozapas Zavadskis (1805-1838)
  • nuo 1838 m. iki 1940 m. vadovavo J. Zavadskio sūnus Adomas. Vėliau spaustuvei vadovavo Adomo jaunesnysis brolis Feliksas ir kiti giminės atstovai.


Leidyklos vadovai nuo 1982-ųjų

  • Ala Šakalienė (1982–1985)
  • Regina [pavardė nežinoma] (1985–1990)
  • Z. Pocius (1990–1991)
  • Antanas Bagvilas (1991–1995)
  • Romualdas Broniukaitis (1995–1996)
  • Ramūnas Strumskis (1997–2000)[8]
  • Leonidas Zabulionis (2000–2011)
  • Jonas Vėgėlė (2011–2017)
  • Arūnas Gudinavičius (2017 – šiuo metu)

ApdovanojimaiKeisti

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos įvertinimai už estetinį ir kokybišką leidinių maketavimą:

  • Dalia Dilytė. „Antikinė literatūra“, 2006 m.;
  • Bonifacas Stundžia. „Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija“, 2009 m.;
  • „Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai. Vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų studentams“, 2009 m.


Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įvertinimai už lietuvių k. redagavimą:

  • Valentinos Dagienės, Gintauto Grigo, Tatjanos Jevsikovos vadovėlis „Programinės įrangos lokalizavimo darbai“, 2015 m.

ŠaltiniaiKeisti

  1. PETRAUSKIENĖ, Irena. Vilniaus akademijos spaustuvė 1575–1773. Vilnius: Mokslas, 1976. 248 p.
  2. 2,0 2,1 2,2 KAUNAS, Domas; GLOSIENĖ, Audronė; NAVICKIENĖ, Aušra; STONIENĖ, Vanda. Lietuviškoji knyga. Istorijos metmenys. Nuo rašto atsiradimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Vilnius: AB "Vilspa", 1996, 228 p.
  3. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. Fondas F 39 – 153.
  4. KOSAKOVSKAJA, Jekaterina (2011). Knygų leidybą Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944). Knygotyra, 2011, nr. 57, p. 100–123.
  5. Lietuvos knyga ir visuomenė: nuo spaudos draudimo iki nepriklausomybės atkūrimo. Vanda Stonienė. Vilnius : Versus Aureus, 2006.
  6. TYŠKO, Renata (2006). Universitetų leidyklos Lietuvoje ir jų vieta rinkoje. Magistro darbas. Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas.
  7. Vilniaus universiteto leidiniai. Vilniaus universiteto leidykla, 2018.
  8. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 564 psl.

NuorodosKeisti