Imperatorius Kokaku
Kokaku (jap. 光格天皇, g. 1771 m. rugsėjo 23 d. - m. 1840 m. gruodžio 11 d.) - buvęs (119-asis) Japonijos imperatorius[1][2], valdęs nuo 1780 iki 1817 m.
| Kokaku jap 光格天皇 | |
|---|---|
| Japonijos imperatorius | |
| |
| Imperatorius Kokaku | |
| Gimė | 1771 m. rugsėjo 23 d. |
| Mirė | 1840 m. gruodžio 11 d. (69 metai) |
| Tėvas | Imperatorius Go-Momozono |
| Vaikai | Imperatorius Ninko |
 | |
| Valdė | nuo 1780 m. |
| Pirmtakas | Imperatorius Go-Momozono |
| Įpėdinis | Imperatorius Ninko |
| Veikla | Japonijos imperatorius |
 Vikiteka |
Imperatorius Kokaku |
Biografija redaguoti
Jaunystė redaguoti
Imperatorius Kokaku nuo gimimo buvo vadinamas Morohito (jap. 師仁). Jis buvo šeštasis karališkojo princo Kan'in Sukehito (jap. 閑院宮典仁, 1733–1794 m.) sūnus. Kadangi jis buvo jaunesnis imperatoriškosios šeimos atšakos vaikas, jisrėjo tapti vienuoliu Šugoin šventykloje. Situacija pasikeitė 1779 m., kai imperatorius Go-Momozono priartėjo prie mirties be įpėdinio. Atsistatydinusi imperatorė Go-Sakuramači įtikino Go-Momozono įvaikinti Morohitą, kuris buvo jo antros kartos pusbrolis. Go-Momozono mirė 1779 m. gruodžio 16 d, ir aštuonerių metų Morohitas tapo imperatoriumi Kokaku.
Kokaku valdymas redaguoti
Imperatorius Kokaku bandė sustiprinti imperatoriaus įtaką šiogūnui, tad jis padėjo gyventojams per didįjį Tenmei badą. Tai ne tik susipnino šiogūno įtaką, bet atkreipė visuomenės dėmesį į imperatorių. Jis domėjosi užsienio reikalais, ypač pasienio nesutarimais su Rusija šiaurėje. Kokaku taip pat domėjosi Kinijos ir Europos valiuta. JIs atgaivino senas imperatoriaus rūmų tradicijas, tai pat Iwašimizu ir Kamono šventyklų ceremonijas.
1788 m. imperatorius buvo priverstas bėgti iš Kioto dėl gaisro, kuris nuniokojo miestą ir sudegino rūmus. Mieste nebuvo leista daryti jokių atstatymo darbų, kol nebuvo atkurti imperatoriaus rūmai.
1789 m. Kokaku norėjo tėvui suteikti atsistatydinusio imperatoriaus ((Daijō Tennō, 太上天皇) titulą, bet šiogūnas pasipriešino. Galiausiai buvo pasiektas kompromisas ir bakufu davė jo tėvui išėjusio į penciją imperatorius (Daijō Tenno., 太 上 天皇) titulą.
Kōkaku tiesioginis įpėdinis pagal vyrišką liniją šiuo metu yra Japonijos soste.
1817 m. imperatorius Kokaku atsistatydino savo sūnaus Ninko naudai.
Kokaku mirė 1840 m.
Išnašos redaguoti
- ↑ Imperial Household Agency (Kunaichō): 光格天皇 (119)
- ↑ Ponsonby-Fane, Richard. (1959). The Imperial House of Japan, pp. 120–122.
|
Šis straipsnis apie Japonijos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |