Impasto

Impastas (it. impasto, 'spalvų derinys') – tapymo būdas iškiliais aliejiniais dažais, tempera, akrilu arba guašu, tirštais, faktūriškais potėpiais, ypač siekiant išgauti šviesos efektą. Dažai gali būti sumaišomi tiesiai ant drobės.

Rembranto autoportretas

Aliejiniai dažai impasto technikai yra tinkamiausi, nes juos galima storai užtepti, pasižymi lėtu džiūvimu. Šiam tikslui tinka ir akrilas. Siekiant panaudoti akvarelę ar temperą, tenka pridėti tirštiklių. Dailininkas gali išgauti dalinį impasto efektą ir su pastele, sausą dažą prispausdamas prie popieriaus paviršiaus.

Šią techniką pradėjo naudoti Rembrantas, Ticianas, Vermejeris, siekę išryškinti paveiksluose drabužių klostes, juvelyrinių dirbinių žavesį. Daug vėliau prancūzų impresionistai kūrė ištisas drobes, kuriose gausu impasto technikos efektų. Vincentas van Gogas impasto pagalba paryškino savo kūrinių estetiką ir įspūdį. Abstrakčiojo ekspresionizmo dailininkai Hans Hofmann, Willem de Kooning ypač plačiai taikė impastą, norėdami išryškinti patį tapybos veiksmą. Dar vėliau, vokietis Frank Auerbach savo paveiksluose tiek „tepė“, jog kai kurie jų tapo beveik trijų dimensijų kūriniais.

Nuorodos

• Impasto galerija Archyvuota kopija 2013-06-03 iš Wayback Machine projekto.