Humajūno kapavietė
Humajūno kapavietė – Didžiųjų Mogolų valdovo Humajūno (1508–1556 m.) kapavietė Delyje, Indijoje, 1993 m. įrašyta į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Mauzoliejus pastatytas XVI a. viduryje imperatoriaus vyriausiosios persų kilmės žmonos Hadži Begum užsakymu.
| Humajūno kapavietė | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
 | |
| Vieta |  Indija
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | ii, iv |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 232 |
| Regionas** | Azija ir Ramusis vandenynas |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1993 (17 sesija) |
  Humajūno kapavietė šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Humajūno kapavietė |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Architektūra
redaguotiHumajūno kapas yra vienas žymiausių statinių Indijos sostinėje. Tai persiško stiliaus statinys, apsuptas simetriškai suplanuotų Mogolų sodų. Pastato struktūra palyginti sudėtinga (keturios kvadratinės patalpos centrinės salės kampuose), dvisluoksnis kupolas, primenantis garsųjį Tadžmahalo statinį. Pastato aukštis 47 metrai, statybai panaudotas raudonasis smiltainis, o vertikalios detalės, arkų ir fasadų kraštai meniškai paryškinti balto marmuro apvadais. Ypatingas dėmesys skirtas teritorijos aplink mauzoliejų tvarkymui: ji suplanuota taip, kad pastatas atsidurtų stačiakampio sodo, vandens kanalais padalinto į kvadratus, centre. Sodas apsuptas sienomis su aukštais arkiniais vartais. Sodo aplink Humajūno mauzoliejų kompozicija išliko nepakitusi iki šių laikų. Valdant Mogolams mauzoliejų statyba buvo skirta labiau ne islamo Indijos žemėje įtvirtinimui, o siekiant įkūnyti estetinę ir metafizinę koncepciją, susijusią su pomirtinio gyvenimo suvokimu. Neatsitiktinai Humajuno mauzoliejaus statybai buvo pasirinkta graži vieta ant upės kranto, šiek tiek atokiau nuo Purana Qila citadelės. Tai buvo pirmasis mauzoliejus-parkas, įrengtas Indijos subkontinente. Manoma, kad sodai diduomenės ir paties imperatoriaus poilsiui čia buvo įkurti dar iki statybų pradžios.[1]
Mauzoliejaus statybos nuo 1562 m. užtruko apie 8 metus. Yra žinoma, kad Humajūno mauzoliejų statė persų architektas Aga Mirza Gijasas. Statyboms išleista apie 1,5 milijono rupijų.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://gyvenimas.delfi.lt/leisure/indija-paskutine-padisachu-poilsio-vieta-nuotrauku-albumas.d?id=14576825 Indija: paskutinė padišachų poilsio vieta
- ↑ http://whc.unesco.org/en/list/232 Humajūno kapavietė