Hermanas Trejis
Johanas Hermanas Trejis (vok. Johannes Hermann Trey, latv. Johans Hermanis Treijs; 1794 m. spalio 27 d., Rygoje, Vidžemės gubernija – 1849 m. sausio 21 d., ten pat) – iš Baltijos vokiečių kilęs Latvijos ir Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, literatas ir leidėjas.
Biografija redaguoti
Gimė ir augo muitininko šeimoje. 1806–1810 mokėsi mokykloje prie Rygos katedros, vėliau – trejus metus Vidžemės gubernijos gimnazijoje. 1814–1816 m. Dorpato universitete studijavo teologiją, po to mokytojavo įvairiose įstaigose. 1819 m. paskirtas Bikerniekų (dabar Rygos miesto dalis) evangelikų bažnyčios kunigu. Vėliau tarnavo latviškoje Rygos Šv. Jono evangelisto parapijoje: 1819–1822 m. diakonu, o 1822–1846 m. – vyresniuoju pastoriumi. Kartu dirbo sielovados darbą Šv. Jurgio ir „Aleksandro kalvų“ psichoneurologinėje miesto ligoninėse.
1824 m. įsigijo žinomo istoriko ir rašytojo Liborijaus fon Bergmano biblioteką. 1832 m. Rygoje įsteigė savaitraštį „Tas Latweeschu lauschu draugs“ (liet. „Latvių draugas“) ir keturiolika metų jį leido. 1834 m. buvo vienas iš Baltijos istorijos ir senovės draugijos įkūrėjų. Religinės literatūros rašytojas ir vertėjas.
Išspausdintas straipsnis jo redaguojamame laikraštyje nepatiko valdžiai ir kun. H. Trejis 1847 m. buvo penkeriems metams iš Baltijos provincijų ištremtas. Išvyko į Kauną, kur tarnavo miesto evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Išleistos knygos: redaguoti
- „Kā dieva kalpošana iekš latviešu baznīcām svētdienās un svētkos jātur“ (1834),
- „Dieva vārdu mīļotājiem“ (1835–1839 m. leista knygučių serija),
- H. Braunšveig. „Svelte lūgšanu grāmata priekš zaldātiem“ (1837, 1838),
- A. Dēbner. „Ziņas pār sātības biedrībām“ (1837, 1838),
- „Bībeles katķisms“ (1838),
- M. Lutera „Mazais katķisms“ (1838),
- T. Vilkoks. „Dārga medus lāsīte“ (1839),
- A. Dēbners. „Svēti stāsti“ (1–2, 1840),
- G. F. Zeilera katehisms „Svētas gudrības grāmata“ (1841),
- „Kā gājis pasaulē ar kristīgu ticību“ (1847).