Rygos katedra
56°56′57″ š. pl. 24°06′16″ r. ilg. / 56.94917°š. pl. 24.10444°r. ilg.
Rygos katedra (latv. Rīgas Doms) – Rygos liuteronų katedra, didžiausia viduramžių bažnyčia Baltijos šalyse.
Istorija redaguoti
Rygos katedros kertinį akmenį šventinėje ceremonijoje vyskupas Albertas padėjo 1211 m. liepos 25 d. Pirmąjį katedros statybos periodą apibūdina romanų stiliaus formos. Meno istorikai mano, kad iš pradžių Rygos katedra buvo suplanuota kaip bazilikos tipo bažnyčia, tačiau vėliau ji pastatyta kaip halės tipo bažnyčia.
Katedra išplėsta XIV a. pabaigoje ir XV a. pradžioje, pastačius vakarinę navą ir šonines kapelas, paaukštinta centrinė nava, taip katedra paversta į baziliką. Tuo pat metu paaukštintas bažnyčios bokštas su aštuonkampe piramidine smaile tapo aukščiausiu bokštu Rygos mieste.
1547 m. prieš Sekmines Rygoje kilo gaisras, per kurį sudegė katedros bokšto smailė. Naujas bokštas pastatytas 1595 m. su piramidine smaile.
1710 m. Rygos apsiausties metu stipriai nukentėjo bažnyčios stogas. Atnaujinant sugadintą, buvo perstatyti ir bažnyčios šoninių navų stogai, pakeičiant jų nuolydžius.
1772 m. Rusijos carienei Jekaterinai II uždraudus kapavietes bažnyčiose, iš katedros buvo pervežti palaikai, paaukštintas bažnyčios grindų lygis.
1775 m. Rygos miesto valdyba nusprendė nugriauti bokšto smailę ir pastatyti naują - šiuo metu esančią - barokinę.
Nuo 1881 m. iki 1914 m. vyko Istorijos ir senovės tyrinėtojų bendrijos atlikti Rygos katedros remonto ir restauracijos darbai. Dabartiniai katedros vargonai pagaminti 1882–1883 m.
Sovietų okupacijos metais nuo 1959 m. iki 1962 m. katedra buvo pritaikyta koncertų salės reikmėms, demontuotas altorius.
Nuorodos redaguoti
- Rygos katedros internetinis puslapis Archyvuota kopija 2016-03-19 iš Wayback Machine projekto.