Harbinas
Harbinas (arba Charbinas, kin. 哈尔滨, pinyin: Hārbīn) – miestas šiaurės rytų Kinijoje, Heilongdziango provincijos sostinė. 6,98 mln. gyventojų (2020), kartu su priemiesčiais – 10,0 mln. Išsidėstęs prie Songhua upės, didelis uostas ir geležinkelio mazgas, pagrindinis regiono verslo, pramonės ir transporto centras. Išvystyta energetikos įrangos, geležinkelio riedmenų, automobilių, lėktuvų, žemės ūkio mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, laivų statyba, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos, tekstilės (linų), medienos apdirbimo, popieriaus, maisto pramonė.[2]
Harbinas 哈尔滨 | |
---|---|
Songpu tiltas Harbine | |
Laiko juosta: (UTC+8) | |
Valstybė | Kinija |
Provincija | Heilongdziangas |
Prefektūra | Harbinas |
Gyventojų | 6 976 136 |
Plotas | 7 086 km² |
Tankumas | 984 žm./km² |
Altitudė | 150 m |
Vikiteka | Harbinas |
Kirčiavimas | Harbi̇̀nas, Charbi̇̀nas [1] |
Istorija
redaguotiMiestą kaip geležinkelio centrą 1898 m. įkūrė rusai, tiesdami Transmandžiūrijos geležinkelį. Senesniuose Harbino rajonuose iki šiol galima surasti rusiškos architektūros pavyzdžių. Valdant japonams 1932–1945 m. vadinosi Pinkiang. Po 1949 m. tapo įvairios pramonės centru.
Išeiviai iš Lietuvos
redaguotiIšeiviai iš Lietuvos į Harbiną kėlėsi pradedant XIX a. antra puse, tarp jų buvo lietuviai, litvakai, karaimai. Čia įsikūrė ir didelį kapitalą susikrovė iš Trakų atvykęs karaimų pirklys Ilja Lopato.[3][4] 1909–1914 m. veiklą vykdė lietuvių draugija „Aušra“, 1918–1923 m. įsteigtas Lietuvių komitetas, o 1923 m. įkurtas lietuvių konsulatas. Nuo 1935 m. suburta Vlado Mažono vadovaujama lietuvių bendruomenė. Manoma, kad 1938 m. Harbine galėjo gyventi apie 1000 asmenų, kilusių iš Lietuvos.[5]
Kultūra
redaguotiMieste nuo 1985 m. rengiamas kasmetinis Harbino tarptautinis ledo ir sniego skulptūrų festivalis.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Harbin. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-11-17).
- ↑ Tolimųjų Rytų legenda, mažai žinoma Lietuvoje: Trakų karaimo Ilja Lopato tabako kelias. 2024-11-11, Lrt.lt (tikrinta 2024-11-17).
- ↑ Trakų karaimas Ilja Lopatto – Lietuvoje nežinomas, bet Tolimuosiuose Rytuose jį pažinojo visi. 2020-08-07, Lrt.lt (tikrinta 2024-11-17).
- ↑ Bukelevičiūtė, D. Kinija, Tolimieji Rytai ir lietuvių palikimas, Lietuvos istorijos studijos, 2016, 38