Gyvūnų išlaisvinimo frontas

Gyvūnų išlaisvinimo frontas (angl. Animal Liberation Front, ALF) – bendras pavadinimas, naudojamas viso pasaulio nelegalaus gyvūnų išlaisvinimo aktyvistų, užsiimančių radikaliais, tiesioginiais veiksmais gelbėjant gyvūnus bei šitaip pasisakančių už gyvūnų teises. Tai apima nelegalų gyvūnų laisvinimą iš mokslinių laboratorijų ar kailių fermų, taip pat – įstaigų, susijusių su eksperimentais su gyvūnais ir gyvūninių produktų gamyba, sabotavimą. ALF tvirtinimu, bet koks tiesioginis veiksmas, kurio dėka yra išlaisvinamas gyvūnas, bei kur būtų laikomasi protingo atsargumo nesukelti grėsmės gyvybei, gali būti traktuojamas kaip „Gyvūnų išlaisvinimo fronto“ veiksmas.[1]

ALF susprogdinta kiaulienos įmonė Jorkšyre

ALF nėra organizacija su naryste, o tiesiog pasipriešinimo judėjimas be jokių lyderių. Šis judėjimas tapatina savo veiksmus su Šiaurės Amerikos juodaodžių vergų išlaisvinimo tinklo „Underground Railroad“ veikla XIX amžiuje[2], kadangi ALF aktyvistai analogiškai laisvina gyvūnuslaboratorijų ir užsiimančių gyvulinių produktų gamyba ūkių, dalyvauja saugios veterinarinės globos gyvūnams paieškose, suranda gyvūnams namus, bei valdo specialius prieglobsčio rezervatus, kur gyvūnai gyvena laisvai iki savo gyvenimo pabaigos.[3] ALF veikia tokiu principu, kai atskiros judėjimo grupės ar net pavieniai asmenys (šiuo metu aktyvūs maždaug 35 šalyse[4]) veikia slaptai ir nepriklausomai vienas nuo kito. Robin Webb, kuris vadovauja „Gyvūnų išlaisvinimo fronto“ kontorai Jungtinėje Karalystėje, apie tokį aktyvizmo modelį yra pasakęs: „Štai kodėl ALF negali būti sunaikintas, į jį neimanoma efektyviai įsifiltruoti, jis negali būti sustabdytas. Jūs, kiekvienas jūsų: jūs ir esate Gyvūnų išlaisvinimo frontas.“[5]

Yra manoma, kad ALF veikla prasidėjo 1981 m., kai ši beždžionė buvo nelegaliai išlaisvinta ALF aktyvistų iš PETA organizacijos pastato – tai buvo padaryta siekiant užkirsti kelią tolimesniam mokslinių eksperimentų vykdymui su beždžione, kurią PETA galėjo būti teismo priversta grąžinti laboratorijai.[6]

Kai kurie aktyvistai, kurie kalba ALF vardu, teigia, kad judėjimas nėra pagrįstas prievarta. Interviu, paimtame dokumentiniam 2006 metų filmui apie Gyvūnų išlaisvinimo frontą, „Behind the Mask“, vienas žinomiausių ALF aktyvistų, ekoteroristas Rod Coronado, kalėjęs už Mičigano Valstijos Universiteto padegimą ir 32 metų tyrimų duomenų sunaikinimą[7][8], pasakė: „Vienas dalykas, kuris skiria mus nuo tų, kuriais mus dažnai laiko, t. y. teroristų ir žiaurių nusikaltėlių, yra tas, kad mes nesame niekam fiziškai pakenkę.“[9] Vis dėlto ALF atstovai ir aktyvistai nesmerkia smurto aktų, bei dažnai patys juose dalyvauja. Tokios organizacijos kaip „Southern Poverty Law Center (SPLC)“, kuri kontroliuoja JAV vidaus ekstremizmą, pažymėjo ALF aktyvistų įsitraukimą į „Stop Huntingdon Animal Cruelty“ kampaniją, kurią SPLC identifikuoja kaip naudojančią „atviras teroristines taktikas, panašias į radikalių aborto priešininkų veiksmus“.[10] Gyvūnų išlaisvinimo fronto veikla yra apibūdinta kaip kelianti vidinę teroristinę grėsmę Jungtinėje Karalystėje,[11] o 2005 metų sausio mėnesį analogišką poziciją paskelbė ir JAV Tėvynės saugumo departamentas.[12][13]

Šaltiniai redaguoti

  1. Best, Steven & Nocella, Anthony J. (eds), Terrorists or Freedom Fighters?, Lantern Books, 2004, p. 8.
  2. *Coronado, Rod. „Reflections on Prison and the Needs of Our Movement“ Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto., No Compromise, Issue 13.
  3. Keith, Shannon. Behind the Mask, Uncaged Films, 2006.
  4. „Diary of Actions“ Archyvuota kopija 2017-11-29 iš Wayback Machine projekto., Bite Back, March 23, 2007.
  5. „Staying on Target and Going the Distance: An Interview with U.K. A.L. F. Press Officer Robin Webb“ Archyvuota kopija 2006-06-23 iš Wayback Machine projekto., No Compromise, Issue 22, undated
  6. Guillermo, Kathy Snow. Monkey Business, National Press Books, pp. 69-72.
  7. http://legacy.utsandiego.com/news/metro/20080328-9999-1m28bomb.html Archyvuota kopija 2012-10-13 iš Wayback Machine projekto.
  8. http://www.freerepublic.com/focus/f-news/652973/posts
  9. Behind the Mask: The Story Of The People Who Risk Everything To Save Animals, a film by Shannon Keith], 2006.
  10. „From Push to Shove“ Archyvuota kopija 2009-11-22 iš Wayback Machine projekto., Southern Poverty Law Center, Intelligence Report, Fall 2002.
  11. „Inside the ALF“, Dispatches with David Monagh, Channel 4 television, 1998. It is unclear whether Professor Wilkinson is referring to the ALF or to the „Justice Department“ and the „Animal Rights Militia“, names used by splinter groups with an unclear relationship to the ALF. In a report on terrorism discussed in the House of Commons, Wilkinson implies that the ALF, the Justice Department and the Animal Rights Militia are essentially the same. He writes: „The majority of those involved in the animal welfare lobby keep firmly within the law and abhor violence. However, a cluster of small groups such as the so – called Justice Department of the Animal Liberation Front, and the Animal Rights Militia, have crossed the threshold from extra – parliamentary protest and demonstrations to what can only be described as acts of terrorism; incendiary attacks on shops and other premises and letter and parcel bombs. In 1990 animal rights extremists used car bombs in two attacks on scientists, one in Bristol and one in Porton Down. In the former case the scientist was unhurt, but a 13 month old baby was injured by shrapnel. There were major firebomb attacks against shops in Newport, Isle of Wight, York and Harrogate, in 1994. Millions of pounds worth of damage has been caused over the past few years alone“ (Hansard, December 14, 1992, column 223).
  12. Rood, Justin. „Animal Rights Groups and Ecology Militants Make DHS Terrorist List, Right-Wing Vigilantes Omitted“ Archyvuota kopija 2008-11-29 iš Wayback Machine projekto., Congressional Quarterly, March 25, 2005.
  13. Tolson, Giselle. „The ALF: America’s Favorite 'Terrorists'“ Archyvuota kopija 2006-09-02 iš Wayback Machine projekto., The Bard Observer, Issue 15, 2006, retrieved August 17, 2006.

Nuorodos redaguoti