G-21 Goose

(Nukreipta iš puslapio Grumman Goose)
G-21 Goose
Tipas Hidroplanas
Gamintojas Grumman
Pirmas skrydis 1937 m.
Pagaminta vnt. 345
Variantai Grumman Widgeon

Grumman G-21 Goose – JAV įmonės "Grumman" 1937 m. sukurtas amfibinis hidroplanas.

„Goose“ pavadinime angliškai reiškia „žąsis“, kas turėjo simbolizuoti orlaivio amfibinę prigimtį - gebėjimą kilti tiek nuo žemės, tiek iš vandens. "Grumman Goose" priklausė „skraidančios valties“ hidroplanų tipui, t. y. lėktuvas, kuris nusileidęs vandenyje plaukioja tiesiog fiuzeliažu be jokių papildomų priemonių.

G-21 buvo pirmasis dvimotoris "Grumman" orlaivis, taip pat pirmasis įmonės sukurtas monoplanas ir pirmasis hidroplanas, kurį sukūrė ši įmonė. Jis buvo kuriamas kaip aštuonvietis keleivinis verslo klasės lėktuvas. Antrojo Pasaulinio karo metu jį pačiai naudojo JAV kariuomenė, pakrančių apsaugos pajėgos, taip pat JAV sąjunginkės - Brazilija, Bolivija, Peru, Kanada. Civilinė orlaivio versija taip pat buvo eksportuojama į daugelį pasaulio šalių. Jis labai gerai užsirekomendavo atokiose Šiaurės vietovėse - Aliaskoje, Islandijoje, Kanadoje, Norvegijoje taip pat salų valstybėse - Fidžyje, Indonezijoje.

Lėktuvai buvo gaminami Long Ailande (Niujorko valstija). Pradinis orlaivio modelis buvo grynai civilinis; karo metu jis buvo pritaikytas kariniams pervežimams, pakrančių apsaugai, ir netgi apginkluotas kovai su povandeniniais laivais. JAV kariuomenė skirtingoms šio orlaivio modeifikacijoms suteikė indeksus OA-9, OA-13A ir JRF.[1]

XXI a. pradžioje apie 60 šio modelio orlaivių buvo įvairių valstybių orlaivių registruose, apie 30 iš jų - skrydžiams tinkamos būklės.[2]

Žinoma apie 14 šio modelio orlaivių avarijų, pareikalavusių žmonių aukų. XXI a. pradžioje dešimt šio modelio orlaivių buvo eksponuojami įvairiuose aviacijos muziejuose Indonezijoje (1 vnt.),[3] JAV (7 vnt.),[4][5][6] Kanadoje (1 vnt)[7] ir Švedijoje (1 vnt.).[8][9]

2007 m. Gibsonvilio mieste (Šiaurės Karolina, JAV) įsikūrusi įmonė "Antilles Seaplanes" paskelbė planus atnaujinti G-21 gamybą. Į lėktuvą, kuriam suteiktas pavadinimas "Antilles G-21G Super Goose" numatyta montuoti turbosraigtinius variklius "Pratt & Whitney Canada PT6A-34", išvystančius 680 AG (510 kW) galią, modernią avinioką, įskaitant "stiklinį" prietaisų skydelį, sustiprinti planerio mazgus.[10] 2009 m. ši įmonė užsidarė, nei vienas naujas orlaivis nebuvo pagamintas.[11]

Techniniai duomenys redaguoti

 
Goose išvažiuoja iš vandens Aliaskoje

Bendrosios characteristikos

Skrydžio duomenys

  • Greitis:
    • maksimalus: 201 mylia per valandą (323 km/h, 175 mazgai) 5000 pėdų (1524 m) aukštyje
    • kreserinis: 191 mylia per valandą (307 km/h, 166 mazgai) 5000 pėdų (1524 m) aukštyje
  • Skrydžio nuotolis: 640 mylios (1030 km, 560 jūrmylių)
  • Skrydžio lubos: 21300 pėdų (6500 m)
  • Kilimo greitis: 1100 pėdų/min (5,6 m/s)
  • Sparno apkrova: 21,3 svaro į kv. pėdą (104 kg/m2)
  • Specifinė galia: 0,11 AG/svarui (0,18 kW/kg)

Ginkluotė

Bibliografija redaguoti

  • (EN) Ablitzer, Fabrice. "Round-Out". Air Enthusiast, No. 79, January/February 1999. p. 79. ISSN 0143-5450.
  • (EN) Donald, David, ed. American Warplanes of World War II. London: Aerospace Publishing, 1995. ISBN 1874023727.
  • (EN) Francillon, René J. and Gary L. Killion. "Sauce for the Goose – turbine style". Air International, July 1993, Vol. 45, No 1, pp. 53–57. Stamford, UK:Key Publishing. ISSN 0306-5634.
  • (EN) Francillon, René J (March 2008). "Grumman G-21 "Goose": L'oie qui ne se pose jamais". Le Fana de l'Aviation (in French). No. 460. pp. 32–40.
  • (EN) Green, William. War Planes of the Second World War: Volume Five Flying Boats. London:Macdonald, 1968. ISBN 0-356-01449-5.
  • (EN) Hagedorn, Daniel P. (1993). Central American and Caribbean Air Forces. Tonbridge, Kent, UK: Air-Britain (Historians) Ltd. ISBN 0851302106.
  • (FR) Ledet, Michel (April 2002). "Des avions alliés aux couleurs japonais" [Allied Aircraft in Japanese Colors]. Avions: Toute l'Aéronautique et son histoire (109): 17–21. ISSN 1243-8650.
  • (EN) March, Daniel J., ed. British Warplanes of World War II. London: Aerospace Publishing, 1998. ISBN 1874023921.
  • (EN) Niccoli, Riccardo. "Pottuguese Numerology: Serial systems used by the Aeronautica Militar and the Força Aerea Portuguesa". Air Enthusiast, May–June 1998, No. 75. pp. 33–40. ISSN 0143-5450.
  • (ES) Núñez Padin, Jorge Felix (2009). Núñez Padin, Jorge Felix (ed.). JRF Goose, PBY Catalina, PBM Mariner & HU-16 Albatros. Serie Aeronaval. Vol. 25. Bahía Blanca, Argentina: Fuerzas Aeronavales. ISBN 978-9872055745.
  • (EN) Swanborough, Gordon and Peter M. Bowers. United States Navy Aircraft since 1911. London: Putnam, Second edition, 1976. ISBN 0370100549.
  • (EN) Thruelsen, Richard. The Grumman Story. New York: Praeger Publishers, Inc., 1976. ISBN 0-275-54260-2.
  • (EN) Winchester, Jim, ed. "Grumman Goose/Mallard." Biplanes, Triplanes and Seaplanes (The Aviation Factfile). Rochester, Kent, UK: Grange Books plc, 2004. ISBN 1840136413.

Nuorodos redaguoti

  1. Francillon, René J. and Gary L. Killion. "Sauce for the Goose – turbine style". Air International, July 1993, Vol. 45, No 1, pp. 55.
  2. "Seven confirmed dead in B.C. plane crash." canada.com.
  3. "Grumman G-21 Goose: Pesawat Intai Amfibi Ringan TNI AU, Pernah Jadi Arsenal Skadron Udara 5". indomiliter.com, 6 November 2017.
  4. "Grumman G-21 Goose". Smithsonian National Air and Space Museum. Smithsonian Institution. 6 August 2018.
  5. "1943 Grumman G-21A "Goose"". Alaska Aviation Museum.
  6. "Grumman G-21 Goose". Cradle of Aviation Museum.
  7. Dupas, Ron. "No. 406B. Grumman G-21A Goose (CF-MPG c/n B.77) Royal Canadian Mounted Police". 1000AircraftPhotos.com. 7 August 2018.
  8. Forsgren, Jan (28 April 2017). "Grumman Goose to be restored in Sweden". Key.Aero.
  9. "TP 81". Flygvapenmuseum
  10. "Goose." // Antilles Seaplanes history page.
  11. "The Grumman Goose: Replacing an Alaska aviation legend". Anchorage Daily News. 20 October 2011.