Estremadūra (isp. Extremadura) – Ispanijos Karalystės autonominis regionas. Išsidėstęs Ispanijos vakarinėje dalyje, prie Portugalijos pasienio. Sostinė – Merida. Oficiali kalba – ispanų. Plotas – 41 635 km².

Estremadūra
Extremadura
Estremadūros vėliava Estremadūros herbas
Valstybė Ispanijos vėliava Ispanija
Administracinis centras Merida
Provincijų skaičius 2
Prezidentas José Antonio Monago
Gyventojų (2021 m.) 1 061 636[1]
Plotas 41 635 km²
Tankumas (2021 m.) 25 žm./km²
Tinklalapis [1]
Vikiteka EstremadūraVikiteka

Provincijos

redaguoti

Geografija

redaguoti

Estremadūros paviršius kalnuotas, išraižytas Tacho, Gvadianos upių ir jų intakų. Daug tvenkinių. Šiaurėje Estremadūra siekia Centrinės Kordiljeros, pietuose – Siera Morenos kalnus; rytuose – Siera de Gvadalupės kalnai.

 
Dirbami laikai Magaselos apylinkėse
 
Romėnų amfiteatras Meridoje

Klimatas subtropinis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 9 °C, liepos 25 °C. Per metus iškrinta 400–600 mm kritulių. Įkurtas Monfragvės nacionalinis parkas.

Ekonomika

redaguoti

Estremadūra – ekonomiškai viena silpniausių Ispanijos sričių. Čia kasamos geležies, urano rūdos. Veikia Almaraso branduolinė elektrinė (galia 1860 MW), Alkantaros hidroelektrinė (912 MW).

Vystoma maisto, odos pramonė, medienos apdirbimas. Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Drėkinamose žemėse auginami kviečiai, kukurūzai, vilnamedžiai, vynmedžiai, alyvmedžiai, kamštiniai ąžuolai, vaismedžiai, pomidorai, tabakai. Veisiamos kiaulės, avys, galvijai, ožkos. Turizmas.[2]

Istorija

redaguoti

Krašto pavadinimas kildinamas arba iš lot. Extrema Dorii („toliau [už] Duero“) arba laikomas isp. extremo vediniu, žyminčiu tolimiausią karalystės pakraštį.[3][4]

XII–XIII a. atkariauta iš maurų, dalis Estremadūros priklausė Leono, kita dalis (t. p. vadinta Estremadūra) – Kastilijos karalystėms. Valdant Kastilijos ir Leono karaliui Ferdinandui III abi buvo sujungtos.

Šaltiniai

redaguoti