Edenas
Èdenas (hebr. Eden – sodas; akad. Edin; šum. = Eden) – Biblijoje aprašyta vieta, kurioje Dievas apgyvendino pirmuosius žmones Adomą bei Ievą ir iš kurio už nepaklusnumą išvarė.
Vaizduojamas kaip sodas, kuriame teka upės, auga gyvybės, gėrio ir blogio pažinimo medžiai. Dievas uždraudė valgyti pažinimo medžio vaisius, bet žaltys sugundė žmones ir jie buvo ištremti.
Edene kelią prie gyvybės medžio saugo cherubinas su ugnies kalaviju.
Edenas apibrėžtas Pradžios knygoje Senajame Testamente kaip sodas, plytintis į rytus nuo Izraelio, toje vietoje, kurią užlieja upė, išsišakojusi į keturias upes: Pisoną, Tigrą, Eufratą ir Gehoną.
Nuo ankstyvosios krikščionybės laikų Edenas pradėtas tapatinti su rojumi.
Judaizmas
redaguotiJudaizme – teisiųjų amžinojo gyvenimo po mirties vieta.
Nuorodos
redaguotiAntrasis pasakojimas apie kūrimą