Aliejiniai dažai (arba aliejinė pastelė) – dažai, gaminami iš pigmento ir rišamosios medžiagos (aliejų, paprastai sėmenų). Šių dažų išradimas priskiriamas XV a. dailininkui Janui van Eyckui. Palyginti su tempera, aliejiniai dažai pranašesni tuo, kad lėtai džiūsta, todėl tapant galima daug ką pakeisti. Juos galima tepti teptuku ar mentele, dažniausiai tapoma ant drobės, nors ankstesniais amžiais buvo dažnai naudojamas kai kurių rūšių medis, ypač tuopa. Aliejinės pastelės lazdelės yra naujesnis išradimas, jos turi aliejinių dažų ir pastelinių pieštukų savybių. Jos būna įvairių dydžių, o tapyti jomis galima pasiėmus į ranką ir tepant „grynas“ arba praskiedus tinkamu tirpikliu.

Šaltiniai redaguoti

  • Red. Laima Patriubavičienė Pasaulio dailė. Vilnius: Alma littera, 1997