Dunikos valsčius
Dunikos valsčius (latv. Dunikas pagasts) – viena iš Pietų Kuršo savivaldybės administracinių teritorijų Latvijos vakaruose, Lietuvos pasienyje. Plotas 210,4 km²,[1] 546 gyventojai (2023 m.).[2] Administracinis centras – Sikšniai.
Dunikos valsčius latv. Dunikas pagasts | |
---|---|
![]() | |
Valstybė | ![]() |
Regionas | ![]() |
Savivaldybė | Pietų Kuršo savivaldybė |
Administracinis centras | Sikšniai |
Įkūrimo data | 1919 |
Gyventojų | 546 |
Plotas | 210,4 km² |
Tankumas | 2,6 žm./km² |
![]() |
Dunikos valsčiusVikiteka |
Istorija
redaguotiĮkurtas 1919 m., atskyrus nuo Rucavos, Bartos ir Nycos valsčių 13 kaimų. 1935 m. buvo 17 464 ha ploto. 1945 m. valsčiuje įkurtos Dunikos ir Sikšnių apylinkės, o 1949 m. valsčius panaikintas. 1962 m. Dunikos apylinkė prijungta prie Bartos apylinkės, 1968 m. dalis Bartos apylinkės perduota Sikšnių apylinkei. 1989 m. Sikšnių apylinkė pervadinta Dunikos apylinke, 1990 m. pertvarkyta į valsčių. Dabartinis valsčius apima ir dalį tarpukario Rucavos valsčiaus teritorijos.[3]
Geografija
redaguotiRibojasi su Pietų Kuršo savivaldybės Rucavos, Nycos, Uotankių, Bartos ir Kalėtų valsčiais bei Skuodo rajono Lenkimų ir Skuodo seniūnijomis. Valsčiaus vakarinė dalis yra Pajūrio žemumos Bartuvos lygumoje, rytinė – Vakarų Kuršo aukštumos Vartajos banguotoje lygumoje. Vidutinis aukštis prie Dunikos – 53 m, kitur – apie 40 m virš jūros lygio. Valsčiaus šiauriniu pakraščiu teka Bartuva (su Ječiupės ir Naudupės intakais), Pietiniu – Šventoji ir jos intakas Luknė. Valsčiaus rytuose telkšo Dunikos arba Gryna pelkė (Tīrspurvs, 1471 ha), pietvakariuose – Kirbos pelkės dalis (~500 ha). Miškai užima 58 % valsčiaus ploto, vyrauja spygliuočiai (du trečdaliai). Dunikos pelkės pietiniame pakraštyje auga vienintelė Latvijoje didesnio ploto (~11 ha) skroblų giraitė.[4] Yra žvyro ir smėlio telkinių. Valsčių kerta regioninis automobilių kelias Gruobinia–Barta–Rucava (P113).[3]
Valsčiaus gamta saugoma Nycos kukmedyno ir Dunikos draustiniuose.
Gyventojai
redaguoti1935 m. valsčiuje gyveno 2550 žmonių, iš jų 97 % latvių. 1941 m. sovietų valdžia į tremtį išsiuntė 13, 1949 m. – 67 gyventojus. 2000 m. valsčiuje buvo 841 gyventojas, iš jų 85,6 % latvių, 11,7 % lietuvių, 2 % rusų.[3]
Didžiausios gyvenvietės – Sikšniai (178 gyv., 2022 m.),[5] Dunika, Šukenė, Ječiai, Liepienai, Slamstai, Sudargai.
Galerija
redaguoti-
Dunikos Golgotos evangelikų liuteronų bažnyčia (1933 m.)
-
Vėjo malūnas Sikšniuose
-
Pažintinis takas Dunikos pelkėje
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Reģionu, novadu, pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2022 - 2023, Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2023-06-28.
- ↑ Pilsētu (blīvi apdzīvotu) un lauku (reti apdzīvotu) teritoriju iedzīvotāju skaits reģionos, pilsētās, novados un pagastos (pēc administratīvi teritoriālās reformas 2021. gadā) 2022 - 2023, Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2023-06-28.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Dunikas pagasts, Enciklopēdija „Latvijas pagasti”, t. 1 (A–Ļ), p. 240, 241. A/S „Preses nams”, 2001. ISBN 9984-00-412-0.
- ↑ Dunikos pelkės takas, Kuršiai, Žemaičiai. Turistinis gidas, p. 64. Kuržemės planavimo regionas, 2003. Nuoroda tikrinta 2023-06-29.
- ↑ Sikšņi, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2023-06-28.