Dundagos valsčius

Latvijos valsčiai

Dundagos valsčius (latv. Dundagas pagasts, lyv. Dūoņig pagāst) – viena iš Talsų savivaldybės administracinių teritorijų ir didžiausias valsčius Latvijoje.[1] Ribojasi su Talsų savivaldybės Kolkos, Ruojos, Yvės, Lubės ir Valdgalės valsčiais ir su Ventspilio savivaldybės Ancės bei Puzės valsčiais. Valsčiaus centras – Dundaga.

Dundagos valsčius
latv. Dundagas pagasts
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Regionas Kuršas Kuršas
Savivaldybė Talsų savivaldybė
Administracinis centras Dundaga
Gyventojų (2016) 3 388
Plotas 558,7 km²
Tankumas (2016) 6 žm./km²
Vikiteka Dundagos valsčiusVikiteka

Į valsčių įeina dalis Lyvių pakrantės.

Istorija

redaguoti
 
Dundagos pilis ir bažnyčia iš paukščio skryžio.

XX amžiaus pradžioje Dundagos dvaras, kurio žemėse susidarė Dundagos valsčius, buvo didžiausias dabartinėse Baltijos šalyse (102 400 ha). Po 1920 metų Latvijos agrarinės reformos Dundagos dvaras su Ažių, Gipkos, Gibdzės, Kalkių, Kolkos, Kiurbės, Laukmuižos, Slyterės, Sūdės, Valpenės palivarkais ir Dundagos pastoriaus dvaru buvo nusavinti ir suskirstyti į 964 vienetus, kurių bendrasis plotas sudarė 11 799 ha.[2]

1945 m., Sovietų Sąjungos okupacijos laikais, valsčiuje buvo sudarytos Dundagos, Gibdzės, Kalkių, Kolkos, Mazirbeniekų, Nevejos, Plintinių ir Vydalės kaimų tarybos. Dundagos miesteliui 1950 m. buvo suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas. Dundagos kaimas 1954 m. buvo prijungtas prie Gibzdės kaimo, kurį savo ruožtu 1956 m. prijungė prie Dundagos miesto tipo gyvenvietės kaimiškosios teritorijos. 1971 m. Kalkių, Nevejos bei Vydalės kaimus ir 1975 m. dalį Kolkos kaimo prijungė prie Dundagos kaimiškosios teritorijos. Per 1990 m. pertvarką Dundaga iš miesto tipo gyvenvietės virto kaimu. 2009 m. sujungus su Kolkos valsčiumi buvo sudaryta Dundagos savivaldybė. Po 2021 m. administracinės teritorinės reformos Dundagos savivaldybė panaikinta, valsčius priskirtas Talsų savivaldybei.

Paminklai

redaguoti

Svarbūs objektai

redaguoti

Gyventojai

redaguoti
Metai Gyventojų skaičius Latviai Rusai Baltarusiai Ukrainiečiai Lenkai Lietuviai Estai Žydai Vokiečiai Čigonai Kiti (daugiausia lyviai) Tautybės nenurodė
1925 8315 7281 27 2 nžn. 12 4 134 30 48 nžn. 768 9
1930 8758 7903 54 5 nžn. 16 35 125 63 26 nžn. 525 6
1935 9160 8237 65 30 nžn. 41 17 129 44 43 nžn. 550 4
1989 4078 3792 125 34 54 22 28 2 2 nžn. nžn. 19 nžn.
2000 4164 3954 105 20 32 15 23 1 0 nžn. 6 8 0
2011 3275 3135 60 16 20 7 12 nžn. nžn. nžn. nžn. 25 nžn.

Vandens telkiniai

redaguoti

Alakstė, Bažvalkas, Kraukvalkas, Kruojvalkas, Mazupė, Pelvalkas, Pestelvalkas, Purlejos upelis, Pursilupytė, Ragavvalkas, Rakstupytė, Sparnvalkas, Štėburgupė, Vėžvalkas, Vygriežupytė, Zagiupė, Zuokiupė, Zvejniekvalkas, Zvėrtupė.

Įžymūs žmonės

redaguoti
  • Ludvigas Ernestas Adamovičius (1884 – 1943) – liuteronų kunigas, Latvijos Respublikos švietimo ministras
  • Dzidra Ritenberga (1928 – 2003) – aktorė ir režisierė

Šaltiniai

redaguoti
  1. Latvijas pagasti. Enciklopēdija. Rīga : A/S Preses nams. 2001—2002. ISBN 9984-00-412-0
  2. Latviešu konversācijas vārdnīca. III. sējums. Rīga : Anša Gulbja izdevniecība. 6047. sleja
  3. Valsts kultūras pieminekļu aizsardzības inspekcija. Valsts aizsargājamo nekustamo kultūras pieminekļu saraksts Archyvuota kopija 2017-08-08 iš Wayback Machine projekto.