Dominija

Dominija – autonominė valstybė, įėjusi į Britų imperiją ir pripažinusi jos karalių valstybės vadovu. Formalaus dominijos statuso apibrėžimo nebuvo.[1]

Dominijos statusą pirmoji gavo Kanada (1867 m.), vėliau – Australija (1901 m.), Naujoji Zelandija (1907 m.), Pietų Afrikos Sąjunga (1910 m.), Niufaundlandas (1917 m. ), Airija (1921 m.).[2] Imperijos konferencijos 1926 m. paskelbtame pareiškime Jungtinė Karalystė ir dominijos įvardijamos autonominėmis Britų imperijos bendrijomis, jų statusas esąs lygus, jos niekaip nėra subordinuotos viena kitai (nei vidaus, nei užsienio reikaluose); šalis vienijanti ištikimybė monarchui.[1] Vestminsterio statutas 1931 m. įtvirtino dominijos suverenumą – pripažino teisę savarankiškai priiminėti įstatymus.[2]

1949 m. buvo nutarta, kad visateisėmis Sandraugos narėmis šalys gali būti ir nepripažindamos britų monarcho savo suverenu.[1]

1949 m. dominijos statuso atsisakė Airija, o Niufaundlandas įstojo į Kanados konfederaciją. 1961 m. dominijos statuso atsisakė Pietų Afrikos Sąjunga.[2]

Daugelis buvusių dominijų priklauso Tautų Sandraugai.[2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 Dominion. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2020-10-30.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Dominija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004