Dizigotiniai dvyniai

8 mėn. amžiaus dizigotinės dvynės

Dizigotiniai dvyniai išsivysto, kai vienu metu du subrendusius kiaušinėlius (kiaušialąstes) apvaisina du spermatozoidai ir susiformuoja dvi zigotos. Jie gali būti skirtingos lyties ir panašūs vienas į kitą ne daugiau, nei įprasti broliai ar seserys.

Tyrimai rodo, kad dizigotinių dvynių gimimas gali būti nulemtas genetikos. Tačiau tam turi įtakos tik motina; nėra žinoma jokio būdo, kuriuo tėvas galėtų paskatinti daugiau nei vienos kiaušialąstės išsiskyrimą. Dizigotiniai dvyniai gimsta nuo 6 porų tūkstančiui naujagimių Japonijoje (panašiai kaip ir monozigotiniai dvyniai) iki 14 ir daugiau tūkstančiui vaikų kai kuriose Afrikos vietovėse[1].

Neidentiški dvyniai dažniau gimsta vyresnio amžiaus moterims; joms perkopus 35 metus, dvynių skaičius padvigubėja[2]. Taip pat neidentiškų dvynių žymiai padaugėjo dėl priemonių moterų vaisingumui didinti.

Etninės grupėsKeisti

Apytiksliai 1:90 (1.1%) gimdymo atvejų gimsta dvyniai[3]. Dizigotinių dvynių gimimo tikimybė svyruoja, lyginant skirtingas etnines grupes, ir yra didžiausia pas jorubus (45 iš 1000 gimimų), Linha São Pedro gyvenvietėje Brazilijoje, kuri priklauso Kandido Godoi miestui (10%)[4]. Kandido Godoi mieste vienu iš penkių gimdymų gimsta dvyniai[5]. Argentinos istorikas Jorge Camarasa iškėlė teoriją, kad toks aukštas dvynių gimstamumas yra nacių daktaro Josef Mengele vykdytų eksperimentų pasekmė[6]. Ši teorija buvo atmesta Brazilijos mokslininkų, tyrusių Linha São Pedro dvynius. Tokį gimstamumą jie aiškino genetiniais faktoriais[7]. Neįprastai didelis dvynių gimstamumas buvo pastebėtas ir kitose pasaulio vietose, pvz., Igbo-Ora Nigerijoje ir Kodinji Indijoje.

Labai paplitęs vaisingumą skatinančių vaistų vartojimas skatina hiperovuliaciją (padidėja tikimybė, kad ovuliacijos metu į gimdą išsiskirs daugiau nei viena kiaušialąstė), o tai sukėlė "daugybinių gimimų epidemiją". 2001 m. JAV dvynių gimstamumas pirmą kartą pasiekė 3%. Tačiau monozigotinių dvynių skaičius nepadidėjo.

Dvynius lemiantys faktoriaiKeisti

Dizigotiniai dvyniai gimsta dažniau, jei moteris atitinka kai kuriuos kriterijus.

  • Ji kilusi iš vakarų Afrikos (ypač jorubų tautos)
  • Ji tarp 30 ir 40 metų amžiaus
  • Jos ūgis ir svoris didesni nei vidutinis
  • Ji jau yra kelis kartus buvusi nėščia.

NuorodosKeisti

  1. O. Bomsel-Helmreich; W. Al Mufti (1995). "The mechanism of monozygosity and double ovulation". in Louis G. Keith, Emile Papierik, Donald M. Keith and Barbara Luke. Multiple Pregnancy: Epidemiology, Gestation & Perinatal Outcome. Taylor and Francis. pp. 34. ISBN 1-85070-666-2.
  2. Bortolus, Renata; Fabio Parazzini, Liliane Chatenoud, Guido Benzi, Massimiliano Maria Bianchi, Alberto Marini (1999). "The epidemiology of multiple births". Human Reproduction Update (European Society of Human Reproduction and Embryology) 5 (2): 179–187. doi:10.1093/humupd/5.2.179. ISSN 1355-4786. PMID 10336022
  3. Asch, Richard H.; John Studd (1995). Progress in Reproductive Medicine Volume II. Informa. ISBN 1-85070-574-7. OCLC 36287045
  4. Matte, U; MG Le Roux, B Bénichou, JP Moisan and R Giugliani (1996). "Study on possible increase in twinning rate at a small village in south Brazil". Acta Genet Med Gemellol (Roma) 45 (4): 431–437. PMID 9181177.
  5. Nick Evans (21 January 2009big). "Nazi Angel of death Josef Mengel created twin town in Brazil". The Telegraph. http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/southamerica/brazil/4307262/Nazi-angel-of-death-Josef-Mengele-created-twin-town-in-Brazil.html.
  6. Caroline Iggulden (23 January 2009). "The twins from Brazil". The Sun. http://www.thesun.co.uk/sol/homepage/woman/real_life/article2162918.ece.
  7. Linda Geddes: Nazi 'Angel of Death' not responsible for town of twins New Scientist online, 27 January 2009