Didieji Rudminai
| Didieji Rudminai rus. Боброво vok. Groß Rudminnen, Wietzheim | |
|---|---|
  Didieji Rudminai | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Gyventojų | 81 |
| Pašto kodas | 238745 |
| Tel. kodas | +7 40164 |
Didieji Rudminai, Rudminai[1] arba Bobrovas (vok. Groß Rudminnen, nuo 1938 m. liepos 16 d. Wietzheim, 1945–1946 m. rus. Гросс Рудминнен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Боброво) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 11 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų, 20 km į pietryčius nuo Ragainės, netoli Šešupės. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Aleksejevkos kaimo gyvenvietės kaimas.
Istorija
redaguoti
1660 m. minimi Rudminnen, 1664 – Rudminey Abschort.[1] Įkūrus netoliese Mažųjų Rudminų kaimą, pradėti vadinti Didžiaisiais. 1785 m. Didieji Rudminai buvo karališkųjų valstiečių kaimas su 9 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[2] 1823 m. – 9 sodybų kaimas su 30 gyventojų.[3] 1854 m. Didžiuosiuose Rudminuose buvo 9 gyvenamieji pastatai ir 70 gyventojų.[4] 1860 m. prie kaimo prijungta Elerntalio valda[5] (Ellernthal; 126 gyventojų 1905 m.).[6]
Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Leskaminio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Tupų valsčiaus kaimas. Tikintieji iki 1902 m. priklausė Lazdynų, vėliau – Vėdaraitiškių evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Didžiuosiuose Rudminuose buvo 69 sodybos, 394 gyventojai, iš jų – 80 lietuvių (20 %, 1 katalikas). Kaime buvo nemaža žydų bendruomenė (62 gyventojai).[7] Kaime veikė mokykla, XX a. pr. prie Ragainės–Lazdynų plento buvo užeiga. Kaimo pietrytinis pakraštys siekė Kakšių balą.
Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė gyventojų sudėtis: senieji gyventojai vokiečiai ir suvokietėję lietuviai artėjant frontui pasitraukė į Vokietijos gilumą, vietoj jų atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. 1947–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje.
Gyventojai
redaguoti | ||||||
| 1905 m. | 1910 m.[8] | 1933 m. | 1939 m.[9] | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 394 | 382 | 322 | 294 | 81 | ||
| ||||||
Antrajame pasauliniame kare žuvo ar dingo be žinios kariai: Alfred Bachler, Horst Dickschat, Kurt Dörfer, Otto Jonas, Paul Josupeit, Albert Jurgeleit, Emil Klunkat, Fritz Lenkeit, Richard Matthes, Kurt Paulikat, Paul Schweinert, Kurt Westphal.[10]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Vasilijus Safronovas, Rudminai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 134. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P–S), p. 186. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 234. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
- ↑ Amtsbezirk Tuppen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
- ↑ Groß Rudminnen, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 220, 221. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
- ↑ Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
- ↑ Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
- ↑ Walter Broszeit. Gemeinde Wietzheim (Groß Rudminnen) // Das Kirchspiel Sandkirchen Kreis Tilsit-Ragnit" Herausgeber Kreisgemeinschaft Tilsit-Ragnit e. V – Ausgabe Oktober 1975 Archyvuota kopija 2014-07-18 iš Wayback Machine projekto.