Depersonalizacija – pakitęs savęs suvokimas. Depersonalizacija dažnai rodo nesąmoningą žmogaus siekimą išsivaduoti iš grėsmingos situacijos, pavyzdžiui psichologinio, fizinio smurto protrūkio ar išprievartavimo atveju.[1][2] Nors tokį jausmą patiria dauguma žmonių (padidėjus emocinei įtampai), tačiau chroniška depersonalizacija vadinama depersonalizacijos sutrikimu, kuris klasifikuojamas, kaip disociacinis sutrikimas.[3]

Kai kuriais depersonalizacijos atvejais kūno dalys juntamos kaip svetimos (pvz., išprievartavimo atveju gali atrodyti, kad išniekinamas kažkieno kito kūnas), žmogus gali išgyventi savęs stebėjimo per atstumą įspūdį (vadinamoji disociacija). Depersonalizacija dažnai patiriama kartu su derealizacija (aplinka žmogui atrodo nereali ir keista).[4]

Šaltiniai redaguoti

  1. O’Shea Brown, Gillian (2021), O’Shea Brown, Gillian, ed., Dissociation, Cham: Springer International Publishing, p. 61–75, doi:10.1007/978-3-030-61416-4_5, ISBN 978-3-030-61416-4. Nuoroda tikrinta 23 vasario 2023 
  2. Choi, Kristen R.; Seng, Julia S.; Briggs, Ernestine C.; Munro-Kramer, Michelle L.; Graham-Bermann, Sandra A.; Lee, Robert C.; Ford, Julian D. (2017 m. gruodžio mėn.). „The Dissociative Subtype of Posttraumatic Stress Disorder (PTSD) Among Adolescents: Co-Occurring PTSD, Depersonalization/Derealization, and Other Dissociation Symptoms“. Journal of the American Academy of Child & Adolescent Psychiatry (anglų). 56 (12): 1062–1072. doi:10.1016/j.jaac.2017.09.425. PMC 5726572. PMID 29173740.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: PMC format (link)
  3. Depersonalizacija. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.
  4. Depersonalizacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-02-23.