Disociacija (psichologija)
Disociacija (lot. dissociatio 'atskyrimas') – atsiskyrimas nuo bejėgiškumo, baimės, skausmo ir kaltės jausmo traumininių išgyvenimų metu, pavyzdžiui, psichologinio, fizinio smurto protrūkio ar išprievartavimo atveju. Vienas iš gynybos mechanizmų, padedantis susidoroti su potrauminio streso sutrikimo sukeltais padariniais. Užsisvajojimas, minčių klajojimas – neplanuota ir dažniausiai neįsisąmoninta reakcija.[1][2][3][4]
Patalogiška disociacija vadinama disociaciniu tapatybės sutrikimu, kuris klasifikuojamas, kaip disociacinis sutrikimas.[5]
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ What is Dissociation and What to do About It? depts.washington.edu. Nuoroda tikrinta 2023-02-23.
- ↑ „APA Dictionary of Psychology“. dictionary.apa.org. Nuoroda tikrinta 2023-02-23.
- ↑ O’Shea Brown, Gillian (2021), O’Shea Brown, Gillian, ed., Dissociation, Cham: Springer International Publishing, p. 61–75, doi:, ISBN 978-3-030-61416-4. Nuoroda tikrinta 23 vasario 2023
- ↑ Choi, Kristen R.; Seng, Julia S.; Briggs, Ernestine C.; Munro-Kramer, Michelle L.; Graham-Bermann, Sandra A.; Lee, Robert C.; Ford, Julian D. (2017-12). „The Dissociative Subtype of Posttraumatic Stress Disorder (PTSD) Among Adolescents: Co-Occurring PTSD, Depersonalization/Derealization, and Other Dissociation Symptoms“. Journal of the American Academy of Child & Adolescent Psychiatry (anglų) 56 (12): 1062–1072. PMC PMC5726572 . PMID 29173740. doi:10.1016/j.jaac.2017.09.425.
- ↑ „ICD-11 - Mortality and Morbidity Statistics“. icd.who.int.
|
Šis su psichologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |