Daniel Silvan Evans
| Daniel Silvan Evans | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1818 m. sausio 11 d. Lanartas, Keredigionas,  Velsas
|
| Mirė | 1903 m. balandžio 13 d. (85 metai) Lanurinas, Povisas, Velsas
|
| Veikla | leksikografas, mokytojas, poetas |
| Alma mater | Brekono Nepriklausomas koledžas |
Danielis Silvanas Evansas (Daniel Silvan Evans, 1818 m. sausio 11 d. Lanartas, Keredigionas, Velsas – 1903 m. balandžio 13 d. Lanurinas, Povisas, Velsas)[1] – valų leksikografas, mokytojas, poetas, anglikonų kunigas.
Biografija redaguoti
Gimė Silvano ir Saros Evansų šeimoje. Mokėsi Tomaso Filipso mokykloje ir Nepriklausomajame koledže Brekone, Povise. Po vedybų su Margareta Volters (Margaret Walters) prisijungė prie anglikonų bažnyčios. 1849 m. buvo įšventintas anglikonų kunigu. Sudarė monumentalų valų–anglų žodyną.[1]
D. S. Evansas 1843 m. išleido „Blodeu Ieuainc“ („Jaunoji gėlė“), 1846 m. „Telynegion“ („Eilėraščiai“), 1850 m. redagavo „Elfennau Gallofyddiaeth“ (veikalas apie mechaniką), o 1851 m. pasirodė „Elfennau Seryddiaeth“ („Astronomijos elementai“). 1847 m. pradėjo sudaryti valų–anglų žodyną, pirmasis tomas buvo baigtas 1852 m., antrasis – 1858 m. 1853 m. jis publikavo valų literato Eliso Veno (Ellis Wynne) leidinį „Bardd Cwsc“ („Miegantis poetas“), o 1853 m. – trečiąjį E. Samuelio „De Veritate“ vertimo leidimą „Gwirionedd y Grefydd Gristionogol“ („Krikščioniško tikėjimo tiesa“). Nuo 1856 iki 1860 m. D. S. Evansas dirbo valų laikraščio „Y Brython“ („Britas“) redaktoriumi. Rašė straipsnius valų enciklopedijai „Y Gwyddoniadur“, 1858 m. pasirodė nedidelis jo tomas apie rašybą „Llythyraeth yr Iaith Gymraeg“ („Valų kalbos raštingumas“). Nuo 1866 iki 1869 m. redagavo tris „Gwaith Walter“ („Volterio darbas“) tomus. 1864 m. redagavo „Y Marchog Crwydrad: Hen Ffuglith Gymreig“ („Klajojantis riteris: sena valų kvailystė“), 1865 m. kitą „Y Bardd Cwsc“ leidimą. Nuo 1871 iki 1875 m. buvo žurnalo „Archaeologia Cambrensis“ redaktoriumi. Iki gyvenimo pabaigos darbavosi dar ne prie vieno veikalo.[1]
D. S. Evansas išgyveno skaudžių netekčių, iki 1887 m. mirė trys sūnūs ir trys dukterys, o 1889 m. eismo įvykyje prie Machinleto žuvo jo žmona. Vienintelis likęs sūnus J. H. Silvanas Evansas (J. H. Silvan Evans), Jėzaus koledžo Oksforde absolventas, visą laiką skyrė darbui prie žodyno, tačiau jo vardas, greta tėvo, minimas tik iv žodyno dalyje.[1]
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Richard Edmund Hughes. „Evans, Daniel Silvan (1818 - 1903), cleric, translator, editor, and lexicographer“. Dictionary of Welsh Biography. Nuoroda tikrinta 2021-03-02.