Dažalas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dažalas (angl. lake pigment; color lake; colour lake; lake) – pigmentas, gaunamas kaip organinių dažiklio ir nusodinančio rišiklio (daugiavalenčių metalų junginių arba tanino) sąveikos produktas.

Dažų dailininkams ir pramonei gamintojai ir tiekėjai angliškame dažų pavadinime dažnai praleidžia komponentą lake, tad dažai pavadinami tiesiog dažiklio pavadinimu. Daugelis dažalų yra nepatvarūs, nes juos sudarantys organiniai dažikliai šviesoje būna chemiškai nepatvarūs.

Metalų druskos ar rišikliai turi būti inertiški ir netirpūs dažų tirpiklyje, balti ar šviesūs neutralios spalvos. Jų dažančioji geba turi būti maža, kad dažalo spalvą lemtų dažiklis. Senovėje kaip rišiklius naudodavo kreidą, baltą molį ir maltus kaulus (pagrindas - kalcio karbonatas ir kalcio fosfatas). Šiandien rišikliais būna bario sulfatas, kalcio sulfatas, aliuminio hidroksidas, aliuminio oksidas, visi jie pigiai gaminami iš pigios žaliavos.

Pigmentai dažalai puošimui ir mene naudojami labai senai. Kai kuriuos gamina jau ne vieną tūkstantį metų, juos vežiodavo parduoti į tolimus kraštus.

Tradiciniai dažalai:

• Indigo dažalas - seniau gamino iš dažinės mėlžolės (lot. Isatis tinctoria). Šis dažalas buvo žinomas dar senovės Egipte.
• Dažinės raudės dažalas - seniau gamindavo iš dažinė raudės (lot. Rubia tinctorum) šaknų.
• Karmino dažalas - seniau gamindavo iš košenilio, skydamarinių grupės vabzdžių, kilusių iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Dabar pagrindinis karmino spalvą suteikiantis cheminis junginys karmino rūgštis gaminamas sintetinis (pirmą kartą susintetintas 1991 m.).