D1
D1 | |
---|---|
D1-680 traukinys Kazlų Rūda stotyje, 2015 m. | |
Istorija | |
Valstybė | Vengrija |
Metai | 1964–1988 m. |
Gamintojas | Ganz–MÁVAG |
Pagamintų vienetų | 605 |
Operatoriai | TSRS geležinkeliai → Rusija, Ukraina, Moldavija, Lietuva, Estija, Baltarusija |
Techninė informacija | |
Ilgis (m) | 99 080 mm (visas sąstatas) |
Aukštis (m) | 4600 mm |
Plotis (m) | 3120 mm |
Aukštų skaičius | 1 |
Durų tipas | 2 x 2 |
Svoris | 274 t (visas sąstatas) |
Maksimalus greitis | 120 km/h |
Kuras | dyzelinas |
Vėžė | 1524 mm vėžė 1520 mm vėžė |
D₁ (rus. Д₁) – dyzelinių traukinių serija, kurią 1964–1988 m. gamino Vengrijos gamykla „MÁVAG“. Traukiniai buvo gaminami Budapešte pagal TSRS susisiekimo ministerijos užsakymą. Iš viso buvo pagaminti 605 sąstatai, kuriuos sudarė 2540 vagonai. Lyginant su 1960–1964 m. gamintais D serijos traukiniais, D1 turėjo galingesnį variklį ir papildomą vagoną (4 vietoje 3).
D1 traukiniai buvo eksploatuojami Gorkio, Donecko, Maskvos, Lvovo, Odesos-Kišiniovo, Spalio, Pabaltijo (t. y. ir Lietuvoje), Pietryčių geležinkelių filialuose. Viename 4 vagonų sąstate tilpdavo 400 keleivių, jis buvo 99 metrų ilgio, svėrė 210 tonų, turėjo 2 variklius 538 kW galingumo, galėjo pasiekti 120 km/val. greitį. Traukinys buvo pagamintas iš plieno.
Lietuva
redaguotiĮ Lietuvą D1 tipo traukiniai pateko gana greitai – 1965 m., praėjus metams nuo jų gamybos pradžios. Tais metais D1 traukiniai pasiekė Vilniaus geležinkelio stoties dyzelinių traukinių depą.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Эрнест СТЕФАНОВИЧ. Моторвагонные поезда Литовских железных дорог. Narod.ru (tikrinta 2024-03-13).