Džazira
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Al-Džazira (arab. الجزيرة = al-Jazira) arba Aukštutinė Mesopotamija – regionas Artimuosiuose Rytuose, dabartinės Sirijos, Irako ir Turkijos teritorijoje, apgyvendintas daugausia arabų, kurdų, nors yra ir sirų, asirų. Džazira yra šiauriausias iš trijų tradicinių Mašreko regionų greta aš-Šamo ir Arabų Irako.
| Arabų pasaulio regionas Al-Džazira الجزيرة | |
|---|---|
| Šalis | Rytų Sirija, šiaurės Irakas, pietų Turkija |
| Tautos | arabai, kurdai |
| Ankstesnis pav. | Subartu |
 | |
Senovėje regionas buvo žinomas kaip Subartu arba Asirija. Helenizmo laikotarpyje nuo IV a. pr. m. e. jis buvo laikomas Istorinės Sirijos dalimi. Ir tik po krašto islamizacijos VII a., arabų pasaulyje regionas jis tapo žinomas kaip Al-Jazira, pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio „sala“.
Geografija
redaguoti
Al Džazira yra įsiterpusi tarp Istorinės Sirijos vakaruose ir Arabų Irako (pietinės Mesopotamijos) pietuose. Tradicine riba su Arabų Iraku yra laikoma Samara (prie Tigro upės) ir Hitas (prie Eufrato). Iš tiesų, tarp šių dviejų regionų yra gana nemažas dykumingas ruožas. Riba su Istorine Sirija nėra apibrėžta. Pagal siauriausią apibrėžimą Džazira sudaro tik Tigro vidurupį ir sritis į rytus nuo Tigro (istorinė Adiabena), tačiau ji gali siekti ir Eufrato aukštupį vakaruose.
Šiaurėje Džazirą riboja Kurdistano kalnai, o pietuose (už Eufrato) ji atsiremia į Sirijos dykumą.
Visa Džazira yra derlingos ir palankios žemdirbystei sritys – aliuvinės lygumos, vagojamos didelių upių, tekančių iš šiaurės į pietus. Kiekvienos jų baseinas sudaro atskirą istorinį-kultūrinį sub-regioną. Iš rytų į vakarus jie išsidėstę taip: Adiabena, Tigro aukštupis, Chabūro baseinas, Balicho baseinas (istorinė Osroena), Eufrato aukštupis. Regione yra ir kalnų, tarp kurių didžiausi – Sindžaro kalnai regiono centre.
Arabų tradicijoje Džazirą sudaro trys regionai:
- Dijar-Bakras (šiaurinis regionas, Tigro aukštupis dabartinėje Turkijoje) – didžiausias miestas Dijarbakiras;
- Dijar-Mudaras (vakarinis regionas, apimantis Eufrato vidurupį, Balicho baseiną ir Chabūro žemupį) – didžiausi miestai Rakka, Rakha, Sanliurfa, Haranas ir kt.
- Dijar-Rabia (rytinis regionas, apimantis Chabūro aukštupį ir Tigro vidurupį) – didžiausi miestai Mosulas, Sindžaras, Nisibis, Mardinas ir kt.
Istorija
redaguotiIII–II tūkst. pr. m. e. regionas buvo suvokiamas kaip prasidedantis į šiaurę nuo Akado ir vadintas Subartu. Jau tada regionas buvo apgyvendintas semitų tautų (asirų), didelę dalį vietos populiacijos sudarė ir jiems negiminingi huritai. Tai buvo karingų imperijų regionas. Per II tūkst. pr. m. e. dėl valdžios regione konkuravo semitiška Asirija ir huritiška Mitanija. Pastaroji sunyko apie XIV a. pr. m. e., ir nuo tada iki pat VI a. pr. m. e. regione viešpatavo Asirijos imperija.
Vėliau regioną kontroliavo nevietinės imperijos: Achemenidų Persija, Aleksandras Makedonietis, Seleukidų imperija, Partų imperija. II a. jį trumpam prijungė Romos imperija, kuri čia įkūrė trumpai egzistavusias Mesopotamijos ir Asirijos provincijas. Sasanidai regioną administravo kaip Nisibio, Arbajestano ir Mosulo provincijas.
Po Sirijos įjungimo į Kalifatą VII a., regionas pavadintas Džazira. Tuo metu vietos populiacijos stipriai arabizuotos ir islamizuotos. Regionas tapo charidžitų konsolidacijos vieta. 890–1004 m. regione kilo Hamdanidų dinastija. Vėliau čia valdė Ikšididai, Zangidai, Ajubidai, Seldžiukidai, Osmanų imperija (XV–XX a.).
XX a. pradžioje regionas padalintas tarp Turkijos, Prancūzijos ir Britanijos. Tai nulėmė ir dabartinį regiono padalinimą tarp Turkijos, Sirijos ir Irako.