Bogdanas Sapiega (1530)

Šis straipsnis apie Minsko vaivadą. Apie Lietuvos didijį raštininką skaitykite straipsnyje Bogdanas Sapiega.

Bogdanas Sapiega (1530)

Sapiegos

Herbas „Lis“

Gimė	1530 m.
Mirė	1593 m. (~63 metai)
Tėvas	Povilas Ivanovičius Sapiega
Motina	Elena Jurjevna Alšeniškaitė
Sutuoktinis (-ė)	Marina Andrejevna Kapustiankytė, Apolonija Timofejevna Drucka-Sokolinskaitė
Vaikai	Mikalojus Kristupas Sapiega, Povilas Steponas Sapiega, Andžejus Sapiega, Barbora Sapiegaitė, Sofija Agota Sapiegaitė, Regina (Ana) Sapiegaitė

Vikiteka	Bogdanas Sapiega (1530)

Bogdanas Sapiega (apie 1530–1593) – LDK valstybinis veikėjas, Belzo pakamaris (nuo 1566 metų), Bresto (1579–1585 m.) ir Smolensko kaštelionas (1585–1588 m.), Minsko vaivada (1588–1593 m.), Gomelio seniūnas (1572–1582 m.).

Biografija

Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas, Naugarduko vaivados Povilo Ivanovičiaus Sapiegos antrasis sūnus nuo pirmos santuokos su kunigaikštyte Elena Jurjevna Alšeniškaite (m. iki 1558). Broliai – Vitebsko vaivada Mikalojus (1526–1599) ir Smolensko vaivada Andrius (apie 1560–1621).

1565 ir 1567 metais Bogdanas Sapiega dalyvavo karinėse kampanijose prieš Rusijos valstybę. Užėmė keletą aukštų LDK valstybinių pareigybių. 1566–1569 metais – Belzo pakamaris. 1572 metais gavo valdyti Gomelio seniūniją.

1572 metais po Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto II Augusto mirties Bogdanas Sapiega buvo tarp Fiodoro Ivanovičiaus išrinkimo į Lenkijos sostą ir unijos sudarymo su Rusijos valstybe šalininkų. 1579 m. Bogdanas Sapiega gavo valdyti Bockių kaimą, kur 1580 metais priėmė Lenkijos karalių Steponą Batorą.

1579 metais gavo Bresto kašteliono pareigybę. 1585 metų balandį Bogdanas Sapiega tapo Smolensko kaštelionu. 1587 metais palaikė Švedijos princo Žygimanto Vazos kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. 1588 metų gegužį gavo Minsko vaivados pareigybę. 1591 metais buvo išrinktas į iždo teismo tribunolą Vilniuje.

Jis buvo stačiatikių brolijos narys Vilniuje ir Lvove, priešinosi kalvinų persekiojimui. Bažnyčios įkūrėjas Bogdanovo kaime (Naugarduko vaivadija).

Mirė prieš 1593 metų liepos 22 dieną.

Šeima ir vaikai

Bogdanas Sapiega buvo vedęs du kartus. 1560 metais vedė Mariną Andrejevną Kapustą (m. apie 1570), Braclavo kašteliono kunigaikščio Andriaus Timofejaus Kapusto (m. 1571) dukterį. Vaikai:

Mykalojus Kristupas Sapiega (apie 1558–1638), Minsko ir Naugarduko vaivada
Povilas Steponas Sapiega (1565–1635), Lietuvos didysis žirgininkas ir Lietuvos pakancleris
Andžejus Sapiega (m. 1610), Gomelio ir Belzo seniūnas
Barbora Sapiegaitė, Lietuvos didžiojo taurininko Petro Valavičiaus žmona
Sofija Agota Sapiegaitė, 1-mas vyras Gardino kaštelionas Petras Gaika, 2-ras vyras Bresto pakamaris Mikalojus Dominykas Pacas
Regina (Ana) Sapiegaitė, Slonimo maršalkos Jurijaus Tryznos žmona.

Iki 1579 metų vedė antrą kartą kunigaikštytę Apoloniją Timofejevną Drucką-Sokolinskaitę, kunigaikščio Tomofejaus Jurijevičiaus Druckio-Sokolinskio (m. 1585) ir Avdotijos Bariatinskos dukterį, nuo santuokos su ja vaikų neturėjo.

Literatūra

Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны – Усая / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 2001. – 591 с.: іл. ISBN 985-11-0214-8.

Politinis postas
Prieš tai: Jonas Gaika	Bresto kaštelionas 1579–1585	Po to: Kristupas Zenovičius
Prieš tai: Mikalojus Pacas	Smolensko kaštelionas 1585–1588	Po to: Stanislovas Naruševičius