Biomasė (biologija)
Biomasė (gr. bios 'gyvybė' + masė) – vienos organizmų rūšies, rūšių grupės ar visos bendrijos individų masė, tenkanti ploto ar tūrio vienetui. Biomasė dažniausiai reiškiama g/m², kg/ha, t/ha drėgnų ar sausų medžiagų.
Biomasės rūšys redaguoti
Augalų biomasė vadinama fitomasė, gyvūnų - zoomasė.
Antžeminėse bendrijose (miškas, stepė, tundra) augalų biomasė gerokai didesnė už augalėdžių gyvūnų biomasę, o ši - už plėšriųjų gyvūnų biomasę.
Didžiausia ir plačiausiai panaudojama yra miškų biomasė (iki 300-500 t/ha). Didžiausią miškų biomasės dalį sunaudoja statybos pramonė ir energetika. Mikroorganizmų (bakterijos, mikromicetai) biomasė produktyviuose miškuose siekia keletą t/ha, o dirvožemio faunos (sliekai, nematodai, erkės) biomasė didesnė už kitų sausumos gyvūnų biomasę. Vandens augalų biomasė nedidelė, neretai mažesnė už ja mintančių gyvūnų biomasę. Didžiausia yra stambiųjų dumblių ir dugno gyvūnų (bentoso) biomasė jūrų litoralėje ir sublitorale.[1]
Visa Žemės biomasė vertinama 75 mlrd. tonų, tačiau tai sudaro tik 0,000 000 001 26 % visos Žemės masės. Žmonių biomasė sudaro apie 400 mln. t.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Juozas Virbickas. Biomasė (biologija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003.