Bielyčios valsčius
Kitos reikšmės – Belicos valsčius.
53°39′š. pl. 25°19′r. ilg. / 53.65°š. pl. 25.32°r. ilg.
| Bielyčios valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Bielyčia |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Lydos apskritis (1861–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1939) |
Lydos apskritis (1919–1939) |
Bielyčios valsčius (rus. Бѣлицкая волость, lenk. gmina Bielica) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Bielyčia.
Istorija
redaguotiĮkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1926 m. sausio 22 d. prijungta dalis naikinamo Pacauščynos valsčiaus.[2] 1929 m. balandžio 11 d. prie Bielyčios valsčiaus prijungta dalis Hančarų valsčiaus, o dalis Bielyčios valsčiaus prijungta prie Tarnavos valsčiaus, Žaludko valsčiaus ir Arlios valsčiaus.[3]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 5511 | 673 kiemai [4] | 35 | ||
| 1874 m. | 5582 | 672 kiemai [5] | 6 seniūnijos | 30 | |
| 1880 m. | 5630 | 674 kiemai [6] | 6 seniūnijos | 28 | |
| 1885 m. | 7980 | 674 kiemai [7] | 6 seniūnijos | 28 | |
| 1890 m. | 8734 | 717 kiemų [8] | 6 seniūnijos | 30 | |
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[11] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[12] |
|---|---|---|
| Bielyčia | Бѣлицкое | Bielica |
| Bucilai | Бутильское | Bucile |
| Panemonys | Понемянское | Poniemuńce |
| Raudonoji | Красносельское | Krasna |
| Tabala | Тобольское | Toboła |
| Začiepičai | Зачепичское | Zaczepicze |
| Iš viso: | 6 seniūnijos | 6 seniūnijos |
Gyvenvietės
redaguotiValsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[13]
- Andrusauščyna (Андрусаўшчына), kolonija
- Bandarai (Бандары), k.
- Beliaucai (Белеўцы), k.
- Bielyčia (Беліца), mstl., kolonija
- Bucilai (Буцілы), k.
- Cackai (Цацкі), k.
- Čachauščyna (Чахоўшчына), kolonija
- Čapliauščyna (Чаплеўшчына), dv., k.
- Čapličai (Чаплічы), k.
- Gėžgaliai (Гезгалы), k.
- Jelnia (Ельня), plv.
- Jomantai (Яманты), k.
- Karšakai (Каршакі), k.
- Kliukavičiai (Клюкавічы), k.
- Krasačkos (Красачкі), k.
- Kryvičai (Крывічы), kolonija
- Lazėnai (Лазяны), dv., k.
- Mastaulionys (Мастаўляны), k.
- Mocevičiai (Моцевічы), k.
- Niacečė (Няцеч), dv., k.
- Niasilaucai (Нясілаўцы), k.
- Pacukai (Пацукі), kolonija
- Panemonys (Панямонцы), k.
- Pariečė (Парэчча), k.
- Peskaucai (Пескаўцы), k.
- Raudonoji (Красная), k.
- Simonys (Сіманы), k.
- Smalų Bajorai (Баяр'я, Смалоцкія Баяры), k.
- Stakai (Стокі), kolonija
- Tabala (Табола), k.
- Vanhai (Вангі), k.
- Vosava (Восава), k.
- Začiepičai (Зачэпічы), k.
- Zaračionys (Зарачаны), k.
- Zblianai (Збляны), k., kolonija
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Dz.U. 1926 nr. 7 poz. 43
- ↑ Dz.U. 1929 nr. 22 poz. 225
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 327 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 327 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 505 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 413 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 514–515 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 143–144 psl.
- ↑ Bielica. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 212 psl. (lenk.)
- ↑ Беліцкая воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-07-03).