Betmidrašas (hebr.בית מדרש‏‎ – mokymo namai) – Toros, Talmudo ir potalmudinės rabinistinės literatūros studijavimo vieta. Terminas pirmą kartą paminėtas Ben Siros Siracido knygoje (170 pr. m. e.).

Kaip manoma, betmidrašas egzistavo Antrosios šventyklos laikotarpiu, kai buvo plėtojamas žydų raštas ir kultūra. Tada betmidrašas dar nepriklausė sinagogai, o viduramžiais jau buvo sinagogoje ar šalia jos. Nuo tada pradėtas laikyti ir mokymo vieta, ir maldos namais.

Lietuvoje turėjo rabinistinės literatūros biblioteką. Betmidraše nakvodavo ješivos studentai bei vargingi keliauninkai. Vieni betmidrašai buvo išlaikomi bendruomenės, kiti – filantropų.[1]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Betmidrašas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003