Ješiva
Ješiva – judaizmo dvasinė seminarija. Dažniausiai joje mokosi vaikinai ir vyrai, kartais moterys. Iki II pasaulinio karo Lietuvoje buvo 10 ješivų Vilniuje bei keletas ješivų kituose miestuose.[1]


Tipai
redaguotiJešivos įvairiais laikotarpiais buvo įvairių tipų: gaoninės, postgaoninės, lietuviškosios, chasidinės, sefardinės, konservatyviosios, nekonfesinės, reformatinės, šiuolaikinės ortodoksinės.
Lietuviškosios ješivos
redaguotiOrganizuotą Toros mokymą pertvarkė rabinas Chaimas iš Valažino, Vilniaus Gaono mokinys (vienas įtakingiausių XVIII a. judaizmo lyderių). Jo nuomone, tradicinės priemonės negalėjo patenkinti tuos, kurie ieškojo labiau intensyvių Toros mokymų.
Remiamas savo mokytojo, rabinas Chaimas surinko daug susidomėjusių studentų ir atidarė žymiąją Valažino ješivą Valažino mieste (dabartinėje Baltarusijoje). Nors Valažino ješiva po maždaug 60 metų buvo uždaryta dėl Rusijos valdžios reikalavimų, tai paskatinto kurtis ješivas Vilijampolėje, Panevėžyje, Myriuje, Briske, Telšiuose. Lietuviškosios ješivos tapo tokios žinomos, kad pagal jų vietovardžius pavadintos ir ligi šiol veikiančios ješivos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Izraelyje.
XIX a. rabinas Izraelis Salanteras inicijavo žymų Musarų judėjimą, kuris taip pat skatino didesnį žydų etikos mokymą tarp platesnio žmonių rato.
Žymesnės Lietuvos ješivos:
- Ramailės ješiva (Vilnius)
- Vilijampolės ješiva (Kaunas)
- Panevėžio ješiva
- Telšių ješiva
- Kelmės ješiva
- Kauno ješiva
Lietuviškosios ješivos savo formavimosi pradžioje itin paplito Lietuvoje ir Baltarusijoje. Dėl savo savito mokymo vėliau išpopuliarėjo ir labai paplito JAV ir Izraelyje.
Chasidinės ješivos
redaguotiChasidinio judėjimo ješivos kilo iš Lietuvos. Chasidinės ješivos su savo mokymu paplito Rytų Europoje.
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ [1] Archyvuota kopija 2012-07-13 iš Wayback Machine projekto.