Barzachas
Barzachas (arab. برزخ = barzaḫ „riba, atsiskyrimas, kliūtis, sąsmauka“) – islamo sąvoka, reiškianti ribą tarp pasaulių, kurią peržengia mirusysis. Tai riba tarp daiktiškojo ir dvasinio pasaulių, nors barzacho interpretacijos skirtingose tradicijose skiriasi.
Korane barzachas minimas 3 kartus: vienoje vietoje tai būva, kai mirusysis yra išlaisvintas nuo savo kūno ir turi apmąstyti savo poelgius (panašu į krikščionių skaistyklą). Kitus du kartus barzachas minimas kaip riba tarp gėlo ir sūraus vandens.[1]
Daugiausia dėmesio barzacho sąvokai yra skyrę sufijai: Ibn al Arabijus barzachą aprašo kaip sąsmauką – tarpinę būvą tarp šio ir ano pasaulių, į kurią žmogus gali patekti ne tik po mirties, bet ir sapnuose ar pasinėręs į apmąstymus. Tai sąryšio tarp kūno ir sielos vieta. Barzachas bendrai gali reikšti atskyros ir sanglaudos vietą tarp dviejų hierarchinių porų – Dieviškosios Esmės ir smulkmenų, paslėpties pasaulio ir apreikšties pasaulio ir pan. Sufizme barzachas visų pirma suvokiamas kaip riba tarp daiktiško, išreikštojo pasaulio ir noetinio idėjų pasaulio. Pro barzachą tarp šių pasaulių įmanoma judėti.[2]