Baldenmuižės paliaubos
Baldenmuižės paliaubos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos delegatų laikinos paliaubos, pasirašytos 1627 m. sausio 19 d. Baldenmuižėje (dab. Latvija) dėl 1600–1629 m. karo prieš Švediją veiksmų Livonijoje nutraukimo.
Prielaidos redaguoti
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paliaubas atstovai pasirašė be Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos ir Lenkijos bajorų sutikimo. Taip veikti vertė sunkios aplinkybės: 1626 m. pabaigoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Livonijoje (vadas Aleksandras Korvinas Gosievskis) per žygį į Cėsius patyrė didelių nuostolių, dėl neišmokėtos algos ir kitų priežasčių kariuomenė ėmė krikti, ižde nebuvo pinigų, paramos iš Lenkijos nesitikėta. Į Vilniaus reliacinį seimelį susirinkę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės senatoriai po ilgo svarstymo nutarė sudaryti paliaubas, kad būtų galima vėl surinkti kariuomenę ir mokesčius.
Turinys redaguoti
Pagal paliaubas pasikeista belaisviais, mainais už Laudonos pilį švedai grąžino Biržus, leido laisvai prekiauti per Rygos uostą. Paliaubos sukėlė didelį LLV valdovo ir Lenkijos bajorų nepasitenkinimą.[1]
Paliaubos galiojo iki 1627 m. birželio 11 d.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Antanas Tyla. Baldenmuižės paliaubos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 490 psl.