Azorai (port. Açores),[a] administraciškai Azorų autonominis regionas (port. Região Autónoma dos Açores) – vulkaninių salų archipelagas Atlanto vandenyno centrinėje dalyje apie 1500 km nuo Portugalijos, kuriai jie priklauso, ir 1900 km nuo Šiaurės Amerikos pakrantės, tarp 37° ir 40° šiaurės platumos ir 27° ir 34° vakarų ilgumos. Sudaro administracinį Portugalijos regioną.

Azorai
Açores
Azorų vėliava Azorų herbas
Laiko juosta: (UTC-1)
------ vasaros: (UTC±0)
Valstybė Portugalijos vėliava Portugalija
Įkūrimo data 1432 m.
Gyventojų (2021) 236 440[1]
Plotas 2 351 km²
Tankumas (2021) 101 žm./km²
Aukščiausia vieta 2 351 m
Žemiausia vieta 0 m
ISO 3166-2 PT-20
Interneto kodas .pt
Tel. kodas +351 (292)
Tinklalapis azores.gov.pt
Vikiteka AzoraiVikiteka

Salų bendras plotas apie 2,2 tūkst. km² (didžiausia San Migelio sala – 747 km²), gyventojų skaičius – 262 tūkstančiai (2001). Administracinis centras: Ponta Delgada (San Migelis). Kitos stambesnės gyvenvietės – Angra (Terseira), Horta (Fajalas).

Salyno geografija

redaguoti
 
Azorų salos iš palydovo 2003 m. gegužės mėn.

Devynios salos išsidėsčiusios trimis grupėmis 650 km ilgiu:

Salynui taip pat priklauso keletas negyvenamų salelių.

Salų paviršius kalnuotas, išraižytas gilių griovų. Pakrantės uolėtos. Salų kilmė vulkaninė, užgesusių ugnikalnių krateriuose tyvuliuoja ežerai. Salose jaučiamas seisminis aktyvumas.

Klimatas švelnus ir šiltas (vidutinė temperatūra žiemą 18-19 °C, vasarą 24-25 °C). Atmosferos kritulių požiūriu klimatas panašus į Viduržemio jūros klimatą, nes vasaros visada sausos. Kalnuose iškrinta sniego, žemesnėse vietose šalnų nebūna.

Istorija

redaguoti

Salas pirmieji atrado finikiečiai, vėliau jas lankė normanai ir arabai, tačiau ilgainiui jos buvo užmirštos.

1431 m. iš naujo atrado portugalai. Gyventojų čia jie nerado ir patys kolonizavo salas. Čia apsigyveno daugiausia Pirėnų pusiasalio gyventojai. Vėliau atvyko ir kolonistų iš kitų Europos dalių – šiaurės Prancūzijos ir Flamandijos.

1580–1640 m. priklausė Ispanijai. Valdant ispanams čia atsikėlė daug maurų iš Ispanijos, kurie prisidėjo prie ekonominio salų pakilimo. 1640 m. salos grįžo Portugalijos valdžion. Nuo 1831 m. Portugalijos užjūrio teritorija. 1931 04 04–1931 05 02 Madeiros karinės chuntos kontrolė (vadinama Atlantidos Respublika). Po Antrojo pasaulinio karo čia įsikūrė amerikiečių oro ir jūrų pajėgų bazės. Nuo 1976 m. saloms suteikta dalinė autonomija, kuri 1979 m. buvo praplėsta.

Ekonomika

redaguoti

Salų ekonomika didžiąja dalimi remiasi turizmu, taip pat žemės ūkiu (vynuogių, citrusinių vaisių, kukurūzų, kviečių, cukrašvendrių auginimas, gyvulininkystė) ir žvejyba. Anksčiau taip pat verstasi banginių medžiokle.

Santa Marija, San Migelio ir Terseiros salose yra tarptautiniai oro uostai, kuriuos aptarnauja vietinė aviakompanija SATA. Tarp rytinės ir centrinės dalies salų yra vandens susisiekimas.

Fantastinėje literatūroje kartais nurodoma, kad Azorų salos yra legendinės Atlantidos likučiai.

Pastabos ir šaltiniai

redaguoti
  1. Arba Azorų salos (port. Ilhas dos Açores – ‘vanagų salos’).
  1. "População residente". Archyvuota kopija 5 November 2016 iš Wayback Machine projekto. Instituto Nacional de Estadística. Nuoroda tikrinta 13 November 2020.

Nuorodos

redaguoti
 
Portugalijos regionai  
Alentežas | Algarvė | Azorų salos | Lisabonos regionas | Madeira | Šiaurės Portugalija | Vakarai ir Težo slėnis | Vidurio Portugalija