Austrijos-Vengrijos susitarimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Austrijos-Vengrijos susitarimas – 1867 m. kovo 15 d. sudaryta sutartis tarp Austrijos imperatoriaus Franco Jozefo I ir vengrų nacionalinio judėjimo atstovų, vadovaujamų Ferenco Deako.

Austrijos-Vengrijos herbas

Pagal šį susitarimą Austrijos imperija virto dualistine Austrijos-Vengrijos monarchija, susidedančia iš Austrijos ir Vengrijos valstybių. Susitarime numatyta, kad Vengrija įgauna visišką savarankiškumą vidaus politikoje, o imperijos lygmenyje sprendžiami tik užsienio, gynybos ir finansų politikos klausimai.

Austrijos-Vengrijos sukūrimu buvo bandyta pašalinti užsitęsusią imperijos krizę, kurią sukėlė nacionalinių judėjimų stiprėjimas, kariniai pralaimėjimai Austrijos-Italijos kare 1859 m. ir Austrijos-Prūsijos kare 1866 m., panslavizmo įtakos augimas, taip pat imperijos centralizacijos pastangų žlugimas.

Susitarimo sąlygos

Pagal šį susitarimą, bendromis Austrijos-Vengrijos institucijomis liko imperatorius, trys bendros ministerijos (užsienio reikalų, karo ir finansų) bei abiejų sudėtinių dalių delegacijos. Abi valstybės kiekvienam dešimtmečiui susitardavo dėl finansų, nustatydamos savo dalyvavimą bendrose išlaidose ir atlyginant bendrąsias valstybines skolas ir muitų bei prekybos unijas.