Aukštutinė Lužica

Aukštutinė Lužica
Oberlausitz

Laikotarpis nežinomas

Oficialios kalbos

vokiečių kalba

1815–1871

1871–1918

1918–1933

1933–1945

Aukštutinė Lužica (vok. Oberlausitz) – buvęs istorinis Centrinės Europos regionas, rytų Vokietijoje ir pietvakarių Lenkijoje. Aukštutinė Lužica, kaip ir šalia esanti Žemutinė Lužica, yra vakarų slavų sorbų gyvenama teritorija, o nykstanti aukštutinių sorbų kalba yra susijusi su žemutine sorbų ir lenkų kalbomis.

Geografija

Tarp Žemutinės ir Aukštutinės Lužicos yra kalnų regionas, vadinamas Grenzwall (pažodžiui „pasienio danga“, nors tai iš tikrųjų yra moreninis kraigas), rytinis Fläming Heath tęsinys.

Pagrindinis miestas ir regiono sostinė yra Baucenas (Budišinas).

Didžioji dalis regiono šiandien priklauso Vokietijai, o rytinė dalis po 1945 m. atiteko Lenkijai.

Istorija

Ankstyvaisiais viduramžiais Aukštutinės Lužicos buvo apgyvendintos slavų kilmės sorbų. Nuo X a. žinomi saksų žygiai prieš sorbus.

Lenkijos kunigaikštis Boleslovo I Narsiojo surengė kelis išpuolius į gretimą Žemutinę Lužicą, o štai žygis į Aukštutinę Lužicą baigėsi Narsiojo pralaimėjimu. Tačiau regiono dalybos nesibaigė iki 1018 m. Bauceno sutarties, kurioje didžioji dalis Rytų Lužicos buvo perduota Lenkijai. O Žemutinė Lužica atiteko Meiseno valdovams. Vėliau teritorijos buvo perleistos Bohemijos karalystės valdovams.

Abi Lužicos susiformavo, nes priklausė tai Bohemijos karūnai (Liuksemburgiečių dinastijai), tai Jogailaičiams. O nuo 1526 m. regioną valdė Habsburgų dinastija.

Po Prahos taika 1635 m. kraštas perleistas Saksonijos elektoriams ir iki 1806 m. priklausė Saksonijos karalystei.

Reformacijos metu didžioji dauguma gyventojų tapo protestantais.

Kadangi Saksonijos karalystė buvo Napoleono sąjungininkė, tai 1815 m. Vienos kongrese ji turėjo perleisti Aukštutinę bei Žemutinę Lužicas Prūsijos karalystei. Aukštutinė Lužica priskirta Silezijos provincijai, o Žemutinės Lužicos teritorija tapo Brandenburgo provincijos dalimi.

Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo Rytų Vokietija (Vokietijos Demokratinė Respublika).

Šaltiniai

Joachim Bahlcke (ed.): Geschichte der Oberlausitz. Herrschaft, Gesellschaft und Kultur vom Mittelalter bis zum Ende des 20. Jahrhunderts. 2. durchgesehene Auflage, Leipziger Universitätsverlag, Leipzig 2004, ISBN 978-3-935693-46-2.
Karlheinz Blaschke: Beiträge zur Geschichte der Oberlausitz. Oettel, Görlitz 2000, ISBN 3-932693-59-0.
Frank Nürnberger (ed.): Oberlausitz. Schöne Heimat. Oberlausitzer Verlag, Spitzkunnersdorf 2004, ISBN 3-933827-42-6.
Tino Fröde: Privilegien und Statuten der Oberlausitzer Sechsstädte – Ein Streifzug durch die Organisation des städtischen Lebens in Zittau, Bautzen, Görlitz, Löbau, Kamenz und Lauban in der frühen Neuzeit. Spitzkunnersdorf : Oberlausitzer Verlag, 2008. ISBN 978-3-933827-88-3