Audiosensityvinė epilepsija

Audiosensityvinė epilepsija tai retai pasitaikanti refleksinės epilepsijos rūšis, kurią sukelia garsinis stimulas (muzika arba tam tikri dažniai). Pas skirtingus pacientus yra skirtingas jautrumas muzikai. Vieni pacientai yra jautrūs tam tikram muzikiniam stiliui arba ritmui, tuo tarpu kiti pacientai yra jautrūs garsų spektrui, kaip kad, pavyzdžiui, suvirinimo aparato arba dirbančio variklio skleidžiamiems garsams. Pirmą kartą audiosensityvinę epilepsiją aprašė Dr. Acerkman ir Banks 1884 metais. Audiosensityvinę epilepsiją yra sunku diagnozuoti, kadangi dažniausia trigerinis stimulas yra nežinomas.

Audiosensityvinė epilepsija yra labai reta liga, kurios atvejų JAV užfiksuota tik penki ar šeši. Paskutinis – Niujorke gyvenančiai moteriai priepuolis pasireiškė dėl repo atlikėjo Sean Paul dainos. Priepuoliai amerikietei prasidėjo palengva, o vėliau kartojosi daugiau nei keturis kartus per savaitę. Prieš kelis iš jų ji klausėsi būtent Sean Paul muzikos.

Audiosensityvinės epilepsijos viena iš rūšių yra muzikogeninė epilepsija. Muzikogeninę epilepsiją sukelia vien tik bandymas prisiminti tam tikrą garsą arba melodiją. Muzikogeninė epilepsija gali būti didžioji (grand mal) arba sudėtinga parcialinė. Yra duomenų kad muzikogeninė epilepsija gali kilti netgi miego metu sapnuojant mėgstamą muzikinę melodiją.

Simptomai redaguoti

Epilepsinius traukulius sukelia trigeriniai garsai, kuriuos pacientas ką tik išgirdo, kai kuriais atvejais epilepsiniai traukuliai gali nutikti po ilgesnio laiko besiklausant triukšmo. Paciento reakcija išgirdus trigerinius garsus gali būt vidurių paleidimas, prakaitavimas viso kūno nekontroliuojami spazmai, klausos netekimas, kraujo spaudimo padidėjimas, kvėpavimo ritmo pasikeitimas, beprasmių žodžių kartojimas, staigus akių įbedimas į vieną tašką, tapimas nebejautriu, kovojimas su bet kuo, kas bando padėti, ir sąmonės netekimas.

Gydymas redaguoti

Gydymas yra dvejopas. Pirmiausia reikia nustatyti garso šaltinius, kurie sukelia epilepsinius traukulius ir eliminuoti šiuos garso šaltinius jei tik įmanoma. Terapija vykdoma pacientui duodant klausytis muziką arba garsus pakankamai dažnai, kad smegenys priprastų. Gydymui naudojami antikonvulsiniai medikamentai, tokie kaip kad carbamazepine ir phenytoin, tačiau nėščios moteris neturėtų vartoti šių vaistų.

Nuorodos redaguoti