Atris (skr. अत्रि = IAST: Atri – 'ėdrūnas') – vedų išminčius (rišis), pačioje „Rigvedoje“ minimas ~40 kartų. Pasakojama, kad jis priklausąs penkioms gentims[1], minimas drauge su Manumi ir kitais žmonijos pradininkais[2]. Atris garbinąs Agnį todėl, kad šis jį išvadavęs[3]. Indra jam atvėręs karvių gardą. Ašvinai jį išgelbėję nuo tamsos, nuo prapulties, nuo ugnies, atjauninę[4]. Rišis Atris suradęs demono Svarbhanaus pagrobtą Saulę ir įtaisęs ją danguje[5] Vėlesnėje apeiginėje literatūroje Atris laikomas žyniu, prašalinusiu tamsą[6], kitur jis lyginamas ar tapatinamas su įasmeninta kalba Vač.

Hinduistiniuose tekstuose Atris laikomas Pradžapačio, o vėliau Brahmos sūnumi, atsiradusiu iš tėvo akies. Laikomas vienu iš septynių rišių, sudarančių Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyną. Jo žmona laikoma Anasuja (Dakšos dukteris), o sūnumi – Durvasasas. „Ramajanoje“ pasakojama, kaip Rama aplankęs Atrį su Anasuja, kad jų vaikai – dievus (Agnį, Varuną, Indrą) šlovinantys dainiai. Puranose Atris laikomas tai Somos, tai Dharmos, tai asketo Datatrėjos vaiku.[7]

Šaltiniai redaguoti

  1. RV 1.3
  2. RV 1.39.3
  3. RV 10.80.3, RV 10.150.5
  4. RV 6.50.10, RV 7.71.5, RV 10.143.1–2
  5. RV 5.40.6–8, AV 13.2, 4, 12, 36
  6. ŚatBrh IV 3, 4, 21
  7. Мифы народов мира. Атри , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.