Artašesidai

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Assyrian Urarartian battle captured horses.jpg
Senovės Armėnija
Nairiai, Hajasa-Azi, Isuva, Muškiai, Šuprija, Chubuškija, Daiaeni
Urartija
gimiriai, Medija
Armėnijos satrapija:
Achemenidai > Seleukidai
Armėnijos karalystė:
Orontidai > Artašesidai > Aršakuniai
Sofena, Komagena, Korduena
Romos imperija (Armėnija)
Bizantija / Sasanidai
Sasanidai (Marzpanatas)
Armėnijos istorija, Kurdistano istorija

Artašesidų dinastija arba Artaksiadai (arm. Արտաշեսյաններ) – Armėnijos karalystės karalių (tagavorų) dinastija, valdžiusi nuo 190 m. pr. m. e. iki 2 m. pr. m. e. (salyginai – iki 52 m.) Jos atšaka, 90 m. pr. m. e. – 30 m. valdžiusi Iberiją, vadinama Iberijos Artašesidais.

Armėnijos imperija I a. pr. m. e.
Artašesidų vėliava

IstorijaKeisti

Dinastijos pradininkas buvo Seleukidų vietininkas Armėnijoje Artašesas I, ėjęs čia stratego pareigas nuo 200 m. pr. m. e. Apie 190 m. jis paskelbė nepriklausomybę. Valdant jo įpėdiniams Armėnija pasiekė didžiausią suklestėjimą, trumpam tapdama tikra imperija.

Po 34 m. pr. m. e. Artašesidai buvo priversti pripažinti Romos Imperijos valdžią ir tapo jos klientais. Apie 2 m. pr. m. e. mirus Tigranui IV, išmirė pagrindinė Artašesidų linija. Tolimesni valdovai, Romos arba Partijos statytiniai, dažniausiai nebuvo giminingi Artašesidams, nors kai kurie jų bandydavo įrodyti tolimus giminystės ryšius. Jie buvo kilę iš Partų imperijos, Kaukazo Iberijos, Ponto karalystės karališkųjų šeimų.

SąrašasKeisti

Visos valdymo datos apytikrės.