Archegonė

Archegonė (sen. gr. archē – 'pradžia' + gonē – 'gimimas, atsiradimas') – augaluose (samanose, sporiniuose induočiuose, kai kuriuose plikasėkliuose) esantis gametofito fazės moteriškas lytinis organas, kuriame susidaro kiaušialąstė. Tai kolbos formos kūnelis, kuris sudarytas iš apatinės praplatėjusios dalies – pilvelio (venter archegonii), susiaurėjusios viršutinės dalies – kaklelio (stilidium archegonii) ir viršūninės dalies vadinamos žiotimis (stomium archegonii). Iš stambios sterilios ląstelės susidaro išorines archegonių sieneles. Nejudri lytinė gameta – kiaušialąstė, arba oogonė (oosphaera) susidaro archegonės pilvelyje. Ją apvaisinus spermatozoidams, susidaro naujos kartos archegoninis augalas.[1] Lytinio proceso metu archegoninių augalų nejudrią, didelę, turinčią nemažai atsarginių maisto medžiagų kiaušialąstę apvaisina judrus, nedidelis spermatozoidas. Šis lytinis procesas vadinamas oogamija, kuri yra pažangiausia augalų lytinio dauginimosi forma dėl nejudrios kiaušialąstės ir žiuželiuoto spermatozoido, kuriam judėti reikalinga drėgna terpė.

Samanos Marchantia polymorpha archegonės modelis

Samanų archegonė atstoja augalo moterišką reprodukcinį organą. Pataisūnų, šertvūnų, asiūklūnų archegonės sutelktos plokštelės ar gniužulo pavidalo gametofituose, kurie susidaro sudygus sporoms.[1]

Splachnobryoides flaccidum archegoniniai augalai turi archegones, pasiskirsčiusias atskirai išilgai stiebo, o ne galinėse galvutėse, kaip dažniausiai yra įprasta samanoms. Archegonės vystosi akropetališkai, augale jų vidutiniškai būna apie 10–15.[2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Jonas Remigijus N., Audronė M., 2008,Botanikos praktiniai darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai. Vilniaus universiteto leidykla.
  2. Chopra, R. N., and A. Rashid. "The archegonia of Splachnobryum. " Bryologist (1969): 525–527.