Aranjakos (skr. आरण्यक = IAST: āraṇyaka – „tyrų [tekstai]“) – senovės Indijos ezoteriniai traktatai, vedų kanono (šruti) dalis. Sukurtos apie VIII a. pr. m. e. ir skirtos miškuose gyvenantiems asketams, o ne skaityti per apeigas.[1] Aranjakos nagrinėjamos ortopraksijos (teisingo apeigų atlikimo), kosmologinės temos. Šie tekstai buvo skirti nuo šeimos į retai gyvenamas vietas (tyrus) atsitraukusiems dvasinės žinijos siekėjams (vanaprasthinams).

Aranjakose yra mažiau išorinio ritualizmo, todėl juose stipresnis vidinis ritualas, pasižymintis pagarbumu ir dorybingais apmąstymais.

Išskiriamos šios aranjakos, skirtos atskiroms samhitoms:

  • Rigvedai:
    • Aitarėja aranjaka
    • Kaušitaki aranjaka
  • Jadžurvedai:
    • Taitiryja aranjaka
    • Maitrajanyja aranjaka
    • Katha aranjaka
    • Brihadaranjaka
  • Samavedai:
    • Talavakara aranjaka
    • Aranjaka samhita

Atharvavedai skirtų aranjakų nėra išlikę, bet Gopatha brahmana dažnai laikoma aranjaka.

Šaltiniai redaguoti

  1. Kazimieras Seibutis. Aranjakos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001