Aramas-Damaskas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Siro-hetitų karalystė: Aramas-Damaskas
Šalis	Sirija
Tautos	aramėjai
Valstybės	X-VIII a. pr. m. e.
Miestai	Damaskas

Aramas-Damaskas, kitaip Damasko karalystė, Aramo karalystė – senovės Sirijos valstybė dabartinės Sirijos pietuose, sukurta aramėjų, egzistavusi X a. pr. m. e. – 733 m. pr. m. e. Jos sostinė buvo Damaskas.

Raida

Damasko miestas, įsikūręs Guto oazėje, Sirijos dykumos pakraštyje, minimas nuo III tūkst. pr. m. e. Ilgą laiką jis buvo valdomas gretimai egzistavusių valstybių. II tūkst. pr. m. e. pabaigoje, intensyvėjant dykumos prekybai, Damaskas tapo ypač svarbiu Sirijos prekybiniu miestu, kuriame prasidėjo prekybiniai keliai su Mesopotamija, einantys į Palmyrą. Tuo metu miestą apgyvendino dykumos klajokliai aramėjai, kurie čia įkūrė galingą prekybinę valstybę. Ši aramėjų migracija yra užfiksuota to meto Asirijos dokumentuose ir Biblijoje, kur minimos Dovydo kovos su aramėjais.

Savo galios viršūnę Damasko karalystė pasiekė IX a. pr. m. e., kuomet vadovaujama Ben-Hadado I, Ben-Hadado II ir Hazaelio ji sėkmingai kovojo su Asirija (vadovavo Sirijos miestų lygai Karkaro mūšyje), išplėtė hegemoniją į šiaurę, iki Pattinos, netgi trumpam nukariavo Izraelį pietuose. Tik 802 m. pr. m. e. asirams pavyko paversti Damaską savo vasalu. Nepaisant to, Damaskas kovojo su Izraeliu dėl valdžios regione.

Asiriją valdant Tiglat-Palasarui III, Asirija pradėjo karines ekspedicijas Sirijoje. Po to, kai buvo nukariauta didžioji dalis Sirijos miestų-valstybių ir Izraelio karalystė, 733 m. pr. m. e. paimtas Damaskas. Tuo metu karalystę valdė Rizonas II. Damaskas buvo stipriai nusiaubtas ir galutinai neteko nepriklausomybės.

Valdovai

• Rizonas I 950 m. pr. m. e. – ?
• Tab-Rimonas – 900 m. pr. m. e.
• Ben-Hadadas I 900 – 860 m. pr. m. e.
• Ben-Hadadas II 860 – 843 m. pr. m. e.
• Haza-Elis 843 – 796 m. pr. m. e.
• Ben-Hadadas III 796 – 770 m. pr. m. e.
• Tab-Elis 770 – 740 m. pr. m. e.
• Rizonas II 740 – 732 m. pr. m. e.