Aptarimas:Lietuvių kalbos abėcėlė

Čia tikrai toks beviltiškas straipsnis buvo, gal atkurkit? Suprantu, vienas lankomiausių str., ir aš pasitikrinu kai pildau vle šabloną, o dabar tenka eiti į kitą svetainę.--Vaidila (aptarimas) 11:33, 24 sausio 2021 (EET)

Atkuriu tvarkymui 11:36, 24 sausio 2021 (EET) Kažkas spėjo anksčiau. AudriusA (aptarimas) 11:40, 24 sausio 2021 (EET)

Nemažai čia rašoma: https://www.vle.lt/straipsnis/abecele/. --Homo ergaster (aptarimas) 11:38, 24 sausio 2021 (EET)

Dabar lyg gerai. Tik logika „geležinė“: Pirmasis pasiūlė Jablonskis 1901, o Kudirka jau vartojo 1890 ;) Be kita ko, 1901 gramatikoje jokių abėcėlės klausimų Jablonskis nesvarsto – pirmasis skyrius yra fonologijos, t.y. svarstomas garso ir jo užrašymo santykis. Kadangi visose abėcėlėse paprastai esama raidžių, kurios nedera su prigimtu garsynu, tai jų Jablonskis nė nesvarstė. Laikas nelaukia (aptarimas) 13:59, 24 sausio 2021 (EET)

Nereikia pastraipos apie garsus, juoba kad joje trūksta dvigarsių – esminės lietuvių garsyno ypatybės. Pakaktų nuorodos į Fonetika. Laikas nelaukia (aptarimas) 15:43, 24 sausio 2021 (EET)

Abejočiau dėl Ė raidės unikalumo, neva jos neturi jokia kita pasaulio kalba; rusų Vikipedijoje rašoma: „буква расширенной латиницы, используемая в литовском и шайенском языках, а также в кёльнском диалекте немецкого языка и транскрипции реконструированного тюркского праязыка“ („išplėstinės lotynų abėcėlės raidė, vartojama lietuvių ir šajenų kalbose, taip pat vokiečių kalbos Kelno dialekte bei rekonstruojamoje tiurkų prokalbėje“). Kad ši raidė vartojama šajenų kalboje, pateikta ir Ė raidės apraše.--Ed1974LT (aptarimas) 19:56, 25 sausio 2021 (EET)

O tie dvibalsiai tada įeina į abecelę, jei jau paminėti ie.--Vaidila (aptarimas) 20:29, 25 sausio 2021 (EET)

Jie paminėti prie dviraidžių junginių (digrafų), kuriais žymimas vienas nedalomas garsas. Su tuo viskas gerai, tokie yra sutaptiniai dvibalsiai ie ir uo (kitų dvibalsių dėmenis išskirti galima).--Ed1974LT (aptarimas) 20:33, 25 sausio 2021 (EET)

Netikslu išskirti tik svetimuose žodžiuose ir tik tarminiuose tekstuose vartojamas buvusias raides, nes, sakykim, w yra ir buvusi raidė, ir vartojama svetimuose žodžiuose.--Ed1974LT (aptarimas) 21:07, 25 sausio 2021 (EET)

Jei jau kitos vikipedijos autoritetas, tai pagal anglišką ta šajenų Ė išvis netariama. Netariami balsiai žymimi tašku viršuje, taigi ir e. Aš apie tai jokio doro šaltinio neradau. AudriusA (aptarimas) 00:23, 26 sausio 2021 (EET"

Nesvarbu, ar ta raidė šajenų kalboje yra tariama ir kiek dar raidžių naudojama su taškais. Ji tiesiog yra arba jos nėra.--Ed1974LT (aptarimas) 15:32, 26 sausio 2021 (EET)

Greičiausiai tada Subačius mano kad raidė su tuo pačiu ženklu bet visai kitu tarimu nėra ta pati. Kaip norit, tik raskit šaltinius prieš taisydami. AudriusA (aptarimas) 16:17, 26 sausio 2021 (EET)

Raidė yra ženklas, tarimo skirtumai reikalo nekeičia (nuo tarimo nesikeičia grafinis ženklo (raidės) vaizdas). Kad tokia raidė šajenų kalboje vartojama, rasite [1], [2] ir kituose šaltiniuose.--Ed1974LT (aptarimas) 17:05, 26 sausio 2021 (EET)

Ł

Gal kartais galėtumėte pagelbėti kas ta Ł lietuvių kalboje, kaip ji vadinama kai dar tarmėse naudojama ir koks jos tarimas. Nerandu šaltinių, nėr kaip kaip užpildyti lentelę straipsnyje Lietuvių abėcėlė. Nemanau kad protinga negalvojant iš lenkiškos abėcėles nukopijuoti. AudriusA (aptarimas) 20:31, 25 sausio 2021 (EET)

@Audriusa: ši raidė vadinama „l kietoji“, ji vartojama kietajam (sukietėjusiam) priebalsiui l žymėti.--Ed1974LT (aptarimas) 20:52, 25 sausio 2021 (EET)

Sveiki. Tai yra „l kietoji“ – ją taria aukštaičiai (ignalina, palūšė). Bet į lietuvių abėcėlę jos rašyti nereikia – ne veltui patikslinau: nors Kudirkos dar vartojama, bet šiandien tik tarmėms užrašyti betinka, o tokių tarmių užrašymo ženklų yra keli šimtai (pasižiūrėkite, jos visos yra šrifte Aistika. Dar šiems reikalams vartojama IPA tarptautinė fonetinė abėcėlė). Kai rašome Vikipedijos straipsniuose Lietuvių (lenkų, vengrų, prancūzų...) abėcėlė, visur minima tik standartinės (bendrinės, norminės, oficialios) kalbos abėcėlė ir raidės, vartojamos užrašyti skoliniams ir svetimiems vardams.Laikas nelaukia (aptarimas) 21:00, 25 sausio 2021 (EET)

Išties skyrelis apie „tarmines“ raides nereikalingas, jų čia, kaip minėta, galėtume surašyti keletą šimtų. Nėra pagrindo, nebent prie konkrečios tarmės būtų pateikta jos abėcėlė, jei tokia yra.--Ed1974LT (aptarimas) 21:15, 25 sausio 2021 (EET)

Nauja lentelė raidžių graži ir išsami. Gerai. Buvusių raidžių nereikia vardinti, nes jų surinksite mažiausiai 50: u su rutuliuku viršuje, u su rutuliuku apačioje, e su a viršuje ir tt, tt

Kitas abejotinas dalykas – garsų aprašas. Jis pateiktas skyrelyje Fonetika. Todėl jo čia nedarykite, o tik duokite nuorodą. Beje ir ten, ir čia garsai susklasifikuoti su klaidomis: garsai skirstomi į balsius, priebalsius, dvigarsius. Dalis priebalsių yra pusbalsiai. Dvigarsiai yra dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai. Dalis dvibalsių yra sutaptiniai (ie, uo). Laikas nelaukia (aptarimas) 21:29, 25 sausio 2021 (EET)

Ir dar. Jei norite didesnio straipsnelio ir dar su garsais, tai reikia eiti iš kitos pusės – ne tiesiog garsus vardinti, o raides susieti su garsais. Lietuvių raštas labai palankus tokiam aprašui – jis yra labiau fonetinis, o ne istorinis kaip anglų. Todėl vietoj aprašo, galima ir lentelę keliais stulpeliais išplėsti: raide G lietuvių kalboje žymimi trys priebalsiai [g](bėga) [g'](smaugia) [k](bėgti). raide A žymimi du balsiai [ā][ă] (vasara) ir t.t. (Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos pirmasis skyrius, Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba)... Pavyzdžiui Italian orthography Laikas nelaukia (aptarimas) 21:43, 25 sausio 2021 (EET)

O tai ką, turėjom kažkada 50 dabar išnykusių raidžių su rutuliukais? Man kažkaip susidarė įspūdis jog tų buvusių raidžių nėra labai daug - kelios nebenaudojamos lotyniškos ir ta Ł. Skyrius ne apie tarmines o apie praeityje abėcėlėje buvusias raides. AudriusA (aptarimas) 00:04, 26 sausio 2021 (EET)

Tarp buvusių raidžių rastume ÿ, ʃ, ʒ, ů, å ir daug kitų.--Ed1974LT (aptarimas) 00:14, 26 sausio 2021 (EET)

Ta prasme, senuose spaudiniuose lietuvių kalba? AudriusA (aptarimas) 00:24, 26 sausio 2021 (EET)

Taip, senuosiuose rankraščiuose ir spaudiniuose lietuvių kalba.--Ed1974LT (aptarimas) 02:27, 26 sausio 2021 (EET)

Man tai nebuvo žinoma. Čia gana įdomu, siūlau įrašyti į straipsnį tokį sakinį. Ar turi jam šaltinį? AudriusA (aptarimas) 08:15, 26 sausio 2021 (EET)

Va čia galite pasižiūrėti. To pačio autoriaus straipsnių yra ir daugiau – per gūglį nesunkiai rasite. Beje, šrifte Palemonas visi tie rašmenys sudėti. https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/12999. Laikas nelaukia (aptarimas) 09:18, 26 sausio 2021 (EET)