Apokrifas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Apokrifas (gr. απόκρυφα – paslėptasis, slaptingasis, slaptasis) – abejotinos autorystės arba abejotino autentiškumo veikalas.

Judaizme ir krikščionybėje apokrifu vadinamas religinės literatūros veikalas, pripažintas klastote arba nesutampantis su oficialiu religiniu mokymu ir dėl to neįtrauktas į kanonines Biblijos knygas. Savo siužetu apokrifai artimi bažnyčios kanonizuotiems veikalams, bet traktavimo būdu skirtingi nuo jų ir dėl to bažnyčios laikomi klaidingais.

Apokrifiniai kūriniai atspindi įvairių srovių kovą, kuri vyko formuojantis religinei ideologijai.

Ankstyvosios krikščionybės apokrifai

Nikėjos susirinkime iš daugelio evangelijų buvo atrinktos tik keturios: Mato, Morkaus, Luko ir Jono. Jos buvo pripažintos teisingomis, o visos kitos atmestos ir paskelbtos apokrifais, nors principinio skirtumo tarp jų nėra.

Ankstyviesiems krikščionims be šių keturių kanoninėmis pripažintų Naujojo Testamento knygų, buvo žinomi šie kūriniai:

Evangelijos

• Arabiškoji vaikystės knyga
• Egiptiečių Evangelija
• Jokūbo Protoevangelija
• Judo Evangelija
• Nikodemo Evangelija
• Petro Evangelija
• pseudo-Mato Evangelija
• Tomo evangelija
• Tomo vaikystės Evangelija
• Žydų Evangelija

Darbai

• Didachė, arba „Dvylikos apaštalų mokymas“
• Jono darbai
• Tomo darbai
• Pauliaus darbai
• Piloto darbai

Apreiškimai

• Petro apokalipsė
• Pauliaus apokalipsė
• Abraomo testamentas
• Izaijo regėjimas