Antopalio valsčius
52°12′š. pl. 24°47′r. ilg. / 52.20°š. pl. 24.79°r. ilg.
| Antopalio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Antopalis |
 Rusijos imperija
| |
| Gardino gubernija | Kobryno apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Brastos apygarda (1919–1920) Polesės apygarda (1920–1921) Polesės vaivadija (1921–1939) |
Kobryno apskritis (1919–1939) |
Antopalio valsčius (rus. Антопольская волость, lenk. gmina Antopol) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje pietvakarių Baltarusijos teritorijoje. Centras – Antopalis.
Istorija redaguoti
Valsčius įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo atiteko Lenkijai. 1922 m. spalio 1 d. prijungta dalis Imianino valsčiaus,[2] 1928 m. balandžio 18 d. – dalis Ilasko valsčiaus ir dalis Ziolavos valsčiaus.[3]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5073 | 357 kiemai [4] | 8 seniūnijos | 14 | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 149 psl.
- ↑ Dz.U. 1922 nr 77 poz. 694
- ↑ Dz.U. 1928 nr 46 poz. 452
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 40 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)