Angelica Kauffmann

Angelika Kaufman

Angelikos Kaufman autoportretas, 1781 m.
Gimė	1741 m. spalio 30 d. Kūras
Mirė	1807 m. lapkričio 5 d. (66 metai) Roma
Tautybė	šveicarė

Veikla	XVIII a. klasicizmo dailininkė

Vikiteka	Angelica Kauffmann
Parašas

Angelika Kaufman (piln. vok. Angelica (Maria Anna Catharina) Kauffmann arba Kauffman, 1741 m. spalio 30 d. − 1807 m. lapkričio 5 d.) – XVIII a. antros pusės klasicizmo dailininkė, kilusi iš vokiškai kalbančios Šveicarijos.

Biografija

Angelika Kaufman gimė 1741 m. spalio 30 d. Kūre (Šveicarija). Jos tėvas Johann Josef Kauffmann buvo menko talento neturtingas tapytojas. Motina Cleophea Lutz. Tėvas apmokė Angeliką, kuri nuo jaunystės parodė talentą tapybai, muzikai ir kalboms. Apie 12 m. būdama Angelika jau tapė vietos kilmingųjų, dvasininkų portretus. 1754 m. tėvas ją nuvežė į Milaną. Italijoje Angelika lankėsi dar ne kartą. Jos ankstyvoji kūryba buvo paveikta prancūzų rokoko dailės. 1763-64 m. Angelika buvo Romoje, kur ją paveikė Anton Raphael Mengs klasicistinė tapyba. Iš Romos dailininkė grįžo per Boloniją ir Veneciją, keldama vietinių susižavėjimą. Vos 21 metų būdama Angelika Kaufman jau buvo Bolonijos meno akademijos nariu, vėliau priimta į Florencijos, Romos ir Venecijos akademijas. Johanas Joachimas Vinkelmanas 1764 m. rašė apie jos populiarumą Romoje. Angelika laisvai kalbėjo itališkai, taip pat pramoko prancūzų ir anglų kalbų. Romoje nutapė daugelio atvykstančių anglų aristokratų turistų portretų. Venecijoje ji susipažino su Anglijos ambasadoriaus žmona Wentworth, kurią 1766 m. palydėjo į Londoną.

Anglijoje Angelika greit buvo priimta į vietinę kultūrinę visuomenę. Vienu jos ištikimiausių draugų buvo to meto vienas iš labiausiai pripažintų Anglijos dailininkų Džošua Reinoldsas. Menininkai apsikeitė vienas kito tapytais portretais. 1767 m. Džošua Reinoldsas tarpininkavo, kad Angelika irgi pasirašytų peticijoje Anglijos karaliui dėl Britanijos karališkosios meno akademijos steigimo. Menininkų draugystė užkliuvo akademikui Nathaniel Hone, kuris 1775 m. nutapė paveikslą „Fokusininkas“, kuriame šaipėsi iš Reinoldso mėgstamos italų renesanso mados ir įtraukė nuogos Angelikos Kaufman karikatūrą. Tarp 1762 ir 1779 m. Angelika sukūrė 41 pasirašytus ofortus. Graviūros pagal jos paveikslus buvo populiarios. 1769 m. Angelika slapta ištekėjo už Švedijos grafo, kuris pasirodė esąs apsišaukėlis. Vedybos buvo nesėkmingos ir vėliau pora palaikė tik simbolinius santykius. Tarp 1769 ir 1782 metų Angelika Kaufman buvo tarp nuolatinių Britanijos meno akademijos parodų dalyvių. Didžiausią jos kūrybos dalį sudaro portretai ir paveikslai istoriniais-mitologiniais motyvais. 1773 m. jai, su kitais akademiniais dailininkais, buvo patikėta tapyti Londono Šv. Pauliaus katedroje. 1780 m. akademija užsakė 4 kambarių lubų tapybą Somerseto name. 1781 m. mirė Angelikos pirmasis vyras ir ji ištekėjo antrą kartą, už Venecijos dailininko Antonio Zucchi. Iškart po to šeima persikėlė į Romą, kur Angelika praleido paskutinius savo gyvenimo 25 metus būdama žymia dailininke. 1782 m. mirė jos tėvas, o 1795 m. – antrasis vyras. 1787 m. ji Romoje susipažino su J. V. Gėte.

Paskutiniais aktyvumo metais Angelikos kūryboje yra 1797 m., kuriais ji surengė parodą. Po to ji kūrė labai mažai. Angelika Kaufman mirė 1807 m. lapkričio 5 d. Romoje. Jos mirtis buvo plačiai paminėta vietos menininkų visuomenės. Laidotuvių procesiją organizavo Antonio Canova. Su karstu buvo nešami du jos paveikslai. Dailininkė palaidota San Andrea delle Fratte bažnyčioje. 1788 m. jos biografijos dalį publikavo vyro brolis Giuseppe Carlo Zucchi. 1810 m. pasirodė jos biografija, kurią parašė Giovanni de Rossi. Garsiausiu jos darbu įvardijamas Bransviko kunigaikštienės Augustos su sūnumi portretas. Jai pozavo imperatorius Juozapas II.

Darbų galerija

„Bransviko kunigaikštienė Augusta su sūnumi“ (1767, Karališkoji kolekcija, Hempton Kortas)
„Tesėjo palikta Ariadnė“ (1774, Hiustono meno muziejus, Hiustonas)
„Jaunos moters portretas“ (1781, Gėtės namas, Frankfurtas prie Maino)
„Moters portretas, kaip vestalės“ (1781-82, Dresdeno Senųjų meistrų paveikslų galerija)
„Venera priverčia Eleną įsimylėti Parį“ (1790, Ermitažas, Sankt Peterburgas)
„Šv. Šeima su angelu“ (iki 1807, Jono Pauliaus II kolekcija)

Parodos

Retrospektive Angelika Kauffmann (270 works, c. 450 ill. ), Düsseldorf, Kunstmuseum (Nov. 15th 1998 - Jan. 24th 1999); München, Haus der Kunst (Febr. 5th - April 18th 1999); Chur, Bündner Kunstmuseum (May 8th - July 11th 1999)

Bibliografija

Bettina Baumgärtel (ed.): Retrospective Angelika Kauffmann, Exh. Cat. Dusseldorf, Kunstmuseum; Munich, Haus der Kunst, Chur, Bündner Kunstmuseum, Ostfildern, Hatje 1998, ISBN 3-7757-0756-5.
Angelica Kauffman Research Project: Forthcoming catalogue raisonné by Bettina Baumgärtel.

Nuorodos

Vikiteka: Angelica Kauffmann – vaizdinė ir garsinė medžiaga