Andrejus Bogoliubskis
Andrejus Jurjevičius Bogoliubskis Андрей Юрьевич Боголюбский | |
---|---|
Vladimiro ir Kijevo didysis kunigaikštis | |
Riurikovičiai | |
Gimė | ~1110/1111 m. |
Mirė | 1174 m. birželio 29 d. (~63 metai) Bogoliubovas |
Palaidotas (-a) | Vladimiro Uspenskio soboras |
Tėvas | Jurijus Dolgorukis |
Sutuoktinis (-ė) | Ulita Stepanovna |
Vaikai | Iziaslavas, Mstislavas, Jurijus |
Vladimiro kunigaikštis (nuo 1169 m. didysis kunigaikštis) | |
Valdė | 1155/1157 m. - 1174 m. |
Pirmtakas | Jurijus Dolgorukis |
Įpėdinis | Michailas Jurjevičius |
Kijevo didysis kunigaikštis | |
Valdė | 1157 m. |
Pirmtakas | Jurijus Dolgorukis |
Įpėdinis | Iziaslavas III |
Vikiteka | Andrejus Bogoliubskis |
Andrejus Jurjevičius Bogoliubskis (rus. Андрей Юрьевич Боголюбский; apie 1111 m. – 1174 m. birželio 29 d.) – Vladimiro-Suzdalės kunigaikštis (1157–1174 m.), Jurijaus Dolgorukio sūnus.
Valdymas
redaguotiPo tėvo mirties paveldėjo Rostovo-Suzdalės kunigaikštystės sostą. Valstybės sostinę perkėlė iš Suzdalės į Vladimirą. Plėtė savo valdymą visose Rusios žemėse, 1169 m. užėmė Kijevą ir ėmė tituluotis didžiuoju kunigaikščiu. 1170 m. Andrejaus Bogoliubskio įtakon pateko Naugardas.
Valdant Bogoliubskiui Vladimiro kunigaikštystė ėmė dominuoti Rusioje. Suklestėjo amatai, dailė, architektūra. Kunigaikščio rūpesčiu įkurta nepriklausoma nuo Kijevo metropolija. Tvirtai kontroliavo jam pavaldžius kunigaikščius, siekė apriboti bojarinų politinę galią. Nužudytas priešininkų[1].
1751 m. pravoslavų bažnyčios paskelbtas šventuoju.
Santuokos ir vaikai
redaguoti- 1148 metais Andrejus vedė Ulitą, bajoro Stepano Ivanovičiaus Kučko dukterį. Ulita pagimdė penkis vaikus:
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Andrejus Bogoliubskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
Nuorodos
redaguoti-
Andrejus Bogoliubskis
Andrejus Bogoliubskis
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Jurijus Dolgorukis |
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis 1157 |
Po to: Iziaslavas III |