Alytaus senoji geležinkelio stotis

(Nukreipta iš puslapio Alytaus GS2)

54°23′19″š. pl. 24°03′20″r. ilg. / 54.3887°š. pl. 24.0555°r. ilg. / 54.3887; 24.0555

  Alytaus senoji geležinkelio stotis
Stoties pietinis fasadas ir peronas XX a. pradžioje
Adresas Alytus, Gardino g. 14
Atidaryta 1899 m.
Uždaryta 1997 m.
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
ŠEŠTOKAI
Kurnėnai
4,4
ALYTUS
6,2
Alytus (senoji stotis)
8,6
Poteronys
8,5
Pavartėnai
VARĖNA

Alytaus senoji geležinkelio stotis – buvusi geležinkelio stotis Alytaus mieste, Gardino g. 14, į pietryčius nuo Alytaus miesto stadiono. Šalia buvo vandens bokštas, toliau – maisto sandėlis (ledaunė). Išlikusi Alytaus geležinkelio stoties keleivių namo rytinė dalis stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge ir rūsiu po dalimi pastato (paveldo objektas, unikalus Nr. 41997). Išlikusios originalios plytos, ornamentuotų grindų dangos plytelių fragmentai,[1] stoties siurblinė, pastatyta 18951899 m. (kultūros paminklas, unikalus Nr. 41998).

Istorija

redaguoti
 
Alytaus senoji geležinkelio stotis: rytinio flygelio šiaurinis fasadas 2015 m.

Stotis įkurta 1899 m.[2] 1923 m. Alytaus geležinkelio stoties gyvenvietėje surašytas 161 gyventojas.[3]

Didžioji mūrinio stoties pastato susprogdinta II pasaulinio karo metais – išliko tik rytinis flygelis. Alytaus–Šeštokų geležinkelis po II pasaulinio karo neveikė, kol 1959 m. vėl buvo atidarytas, oficialiai juostą nukirpo LTSR ministras pirmininkas Motiejus Šumauskas.[4] Alytaus stotis vėl atidaryta 1959 m.[5] per tarptautinę geležinkelininkų dieną rugpjūčio 28 d. Buvusi centrinė rūmų dalis ir vakarinis flygelis pakeisti mediniais stoties rūmais, sujungtais su mūriniu rytiniu flygeliu. Šalia stoties buvo pionierių namai.[6] Sovietmečiu naudota kaip krovininė ir keleivinė stotis.[7] Keleiviniai dyzeliniai traukiniai kursuodavo 5–7 kartus.[8] 1984 m. miesto vakarinėje dalyje atidaryta naujoji geležinkelio stotis.

1997 m. pavasarį geležinkelio bėgiai per miestą išardyti. Išardžius geležinkelį, senojo stoties pastato likučiai apleisti, po 2010 m. stoties teritorija palaipsniui baigiama užstatyti individualiais namais. Depo pastate po 1991 m. veikė statybinių medžiagų parduotuvė, vėliau įsikūrė Šv. Elžbietos seserų kongregacijos vienuolės. 2017 m. stoties pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą.[9]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Senoji geležinkelio stotis. Alytusinfo.lt (tikrinta 2023-07-30).
  2. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 210
  5. https://olitaorany.lt/naujoji_gel_st.htm
  6. Marytė Marcinkevičiūtė. „Panevėžio sportas“. Istorija ir dabartis. Apybraižos, interviu, nuotraukos. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2003. ISBN 9955-449-55-1. // psl. 19.
  7. Senoji Alytaus geležinkelio stotis. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2023-07-30).
  8. 1984 metų birželio 20 dieną atidaryta naujoji Alytaus geležinkelio stotis. Alytausgidas.lt (tikrinta 2023-07-30).
  9. „Objekto Nr. 41997 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos

redaguoti