Akomodacija
Akomodacija (lot. accomodatio 'pritaikymas, prisitaikymas') – akies gebėjimas taip kaitalioti savo laužiamąją gebą, kad aiškiai matytų įvairiai nutolusius daiktus. Akomodacijos laipsnis priklauso nuo daikto tolumo. Žiūrint į tolimus daiktus, sveikai žmogaus akiai akomoduoti nereikia, nes pro jos optinę sistemą praėję lygiagretūs spinduliai susikerta tinklainėje. Žiūrint į artimus daiktus, akis turi savo laužiamąją gebą padidinti, tai yra akomoduoti, nes be akomodacijos nuo daiktų atėję skleistiniai spinduliai susikirstų už tinklainės, ir jų vaizdas būtų neryškus. Akomoduojant akies krumplyno raumuo susitraukia, lęšiuką laikantys saitai atsipalaiduoja, jis išsigaubia ir jo laužiamoji geba padidėja.[1]
Akies optinės sistemos laužiamoji geba matuojama dioptrijomis; 1 dioptrija (dpt) atitinka laužiamąją gebą lęšio, kurio židinio nuotolis yra 1 metras. Didžiausia laužiamoji geba iki 10 metų vaikui (apie 10 dioptrijų).[1] Žmogaus akies gebėjimą akomoduoti rodo vadinamosios akomodacijos ribos – atstumas tarp aiškaus matymo artimiausio (kai akis maksimaliai akomoduoja) ir tolimiausio (akis visiškai neakomoduoja) taškų.[1] Senstant akomocacijos ribos siaurėja (palaipsniui tolsta artimiausias aiškaus matymo taškas), mažėja lęšiuko elastingumas. Senatvėje akomodacija visiškai išnyksta, atsiranda senatvinė toliaregystė, vietoj susilpusios akomodacijos skaitymui reikia akinių.
Sutrikimai redaguoti
Dažnesni akies akomodacijos sutrikimai – spazmas ir paralyžius.[1]
- Akomodacijos spazmas dažniausiai atsiranda jaunuoliams (ypač vaikams) dėl ilgalaikio krumplyno raumens pertempimo (kai žiūrima iš labai arti), traumos.[1]
- Akomodacijos paralyžių gali sukelti lašinami vyzdį plečiantys vaistai, apsinuodijimas, traumos, navikas, kai kurios infekcinės ligos.[1]